Gydytojai kardiologai atkreipia dėmesį, kad sveikatai pavojingų širdies ritmo sutrikimo ligų yra kur kas daugiau, todėl ragina įsiklausyti į savo organizmą ir nedelsti kreiptis į gydytoją
„Sutrikusį ritmą žmogus įprastai apibūdina kaip „širdies vartymąsi krūtinėje“, dažną ir stiprų plakimą, dažniausiai nesusijusį su fiziniu krūviu, – sako gydytoja kardiologė Audrutė Dailydkienė. – Jei ritmo sutrikimai kartojasi dažnai, trunka ilgesnį laiką ir žmogus sunkiai toleruoja šiuos pojūčius – būtina kreiptis į gydytoją“.
Pasak specialistės, vieną ar kitą sutrikimą lemiančių priežasčių gali būti pačių įvairiausių – nuo įgimtų ar įgytų ligų bei kraujospūdžio padidėjimo iki prastos mitybos, svorio sutrikimų, patirto streso padarinių, alkoholio ar rūkymo.
Gydytojos teigimu, širdies ritmo sutrikimai yra labai įvairūs, tačiau dažniausiai diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas, prieširdinės ir skilvelinės ekstasistolės, trumpalaikė prieširdinė tachikardija, sinusinė tachikardija ir bradikardija. Trumpi prieširdinės tachikardijos epizodai registruojami 1–13 proc. sveikų žmonių, pavienės prieširdinės ekstrasistolės – 10–15 proc. žmonių, skilvelinės ekstrasistolės – 30–35 proc. nesergančių išemine širdies liga ir apie 50 proc. sergančiųjų.
Prieširdžių virpėjimai neišvengiamai dažnėja žmogui senstant – jei 25–35 m. jie registruojami vos 0,2 proc., tai 55–65 m. amžiaus grupės žmonėms prieširdžių virpėjimai pasitaiko jau 3 proc., o 80–90 m. amžiaus grupėse – 3,9–10 proc. pacientų. Sinusinė tachikardija ir bradikardija bent kartą gyvenime gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms.
Net ir retkarčiais, vos kelis kartus per valandą, jaučiant permušimus, nereikėtų numoti ranka – tai gali būti pirmieji rimtesnės ligos požymiai.
A.Dailydkienė atkreipia dėmesį, kad jaučiantys širdies sutrikimus, bet delsiantys apsilankyti pas specialistą, rizikuoja ne tik sveikata, bet ir gyvybe.
Net ir retkarčiais, vos kelis kartus per valandą, jaučiant permušimus, nereikėtų numoti ranka – tai gali būti pirmieji rimtesnės ligos požymiai.
Neskiriant profilaktinio gydymo, dažnai pasikartojantys prieširdžių virpėjimo epizodai gali baigtis galvos smegenų infarktu, dar vadinamu insultu, o dažnos skilvelinės ekstrasistolės gali sukelti gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus.
Tendencijos rodo, kad lietuviai nėra linkę profilaktiškai tikrintis sveikatos būklę, delsia lankytis pas gydytoją. Pajutę per greitą, neritmišką širdies plakimą, žmonės dažnai kaltina patiriamą stresą ar nuovargį ir tik simptomams kartojantis, susimąsto, kad nemalonių pojūčių priežastimi gali būti liga.
Gydytoja ragina nedelsti ir profilaktiškai, ar bent jau pajutus pirmuosius simptomus, kreiptis pagalbos į specialistą. Diagnozuoti ritmo sutrikimus geriausiai padeda paprasta elektrokardiograma ir 24 val. Holterio monitoravimas – širdies ritmo tyrimas ir analizė, visą parą prie žmogaus kūno pritvirtinus nedidelį aparatą, registruojantį širdies veiklos elektrokardiogramą.
