Pasak Klaipėdos „Vaisingumo klinikoje“ dirbančios gydytojos akušerės–ginekologės Rimos Gražienės, nevaisingumo diagnozė nustatoma, kai nevartojant kontraceptinių priemonių per vienerius metus pora negali susilaukti vaikų. Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, tai sudarytų apie 10–15 proc. populiacijos . „Anot urologų, kasmet šis skaičius didėja nuo 1 iki 2 tūkstančių“, – sako gydytoja Rima Gražienė.
R.Gražienė pasakoja, kad nevaisingumą lemia blogėjantys vyrų spermos rodikliai, mažėjantis spermatozoidų kiekis, judrumas ir gyvybingumas. Remiantis skelbiamais duomenimis, per pastaruosius 50 metų per pusę sumažėjo spermatozoidų skaičius: nuo 120 mln./ml iki 60 mln./ml. „Tai lemia gyvenimo būdas, berniukų vaikystėje persirgtos ligos, žalingi faktoriai – anksti pradėtas vartoti alkoholis, rūkymas, narkotinės medžiagos, užteršta aplinka, pesticidai – šie ir kiti faktoriai neigiamai veikia tam tikras spermatozoidų vystymosi stadijas“, – teigia gydytoja.
Moters nevaisingumą gali nulemti ankstyvas lytinis brendimas ir anksti pradėti lytiniai santykiai, partnerių kaita, lytiškai plintančios ligos, kurios sukelia gimdos ir jos priedų uždegimus. Pasak R.Gražienės, taip pat moters vaisingumas mažėja po 35-ųjų gyvenimo metų senstant organizmui. Vyrų vaisingumui amžius turi mažiau įtakos.
Kai nėra aiškios priežasties, tyrimai atliekami kita kryptimi
Anot „Vaisingumo klinikos“ gydytojos, moters nevaisingumą sutrikdo buvę ir esantys menstruacinio ciklo sutrikimai, kiaušidžių, endokrininės sistemos pakitimai, antsvoris, atliktos ginekologinės operacijos.
„Kai dėl nevaisingumo kreipiasi pora, tiriami abu partneriai. Įvertinus jų sveikatos duomenis, kai randamas normalus hormonalinis fonas, normą atitinkanti vyro sperma, geras kiaušintakių pratekamumas, pora gyvena pastovų lytinį gyvenimą, nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas“, – teigia gydytoja.
Tokiais atvejais moteris toliau tiriama kita kryptimi: ar nėra endometriozės, įgimtų ar įgytų gimdos pokyčių. „Diagnozė patvirtinama atliekant papildomus tyrimus, gali prireikti histeroskopinės ar laparoskopinės intervencijos – šių procedūrų metu pavyksta rasti nevaisingumo priežastį ir ją pašalinti“, – pasakoja R.Gražienė.
Padarius gydymo pauzę, kartais moteris pastoja natūraliu būdu
Šeima, kuriai nustatomas nevaisingumas ir priežastis yra neaiški, patiria psichoemocinę įtampą, stresą ir tai turi įtakos vaisingumui. „Tokiais atvejais siūlome padaryti gydymo pauzę. Įvairiais mokslinėje literatūroje pateikiamais duomenimis, 25–50 proc. tokių moterų gali pastoti be jokių stimuliacijų. Tai priklauso nuo to, kokio amžiaus yra moteris ir kiek laiko nepastoja. Kuo vyresnė ir ilgiau nepastoja, tuo tikimybė natūraliai pastoti yra mažesnė. Žinoma, per daug ilgai delsti nereikėtų, nes bus per vėlu“, – pažymi R.Gražienė.
Šeima, kuriai nustatomas nevaisingumas ir priežastis yra neaiški, patiria psichoemocinę įtampą, stresą ir tai turi įtakos vaisingumui.
Nepavykus pastoti stimuliuojant medikamentais, siūlomas pagalbinis apvaisinimas – intrauterininė inseminacija (spermos suleidimas į gimdą). Nepavykus šiai procedūrai, skiriamas sudėtingiausias metodas – pagalbinis apvaisinimas (apvaisinimas mėgintuvėlyje)
Tyrimai ir gydymas gali trukti dvejus metus
Nevaisingumo tyrimo ir gydymo trukmė priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. „Kai kreipiasi pora iki 35-erių metų, ji per du metus ištiriama, taikomas konservatyvus gydymas. Jei nėra rezultato, pereinama prie pagalbinio apvaisinimo procedūros. Vyresnės nei 35-erių metų poros ištiriamos per vienerius metus. Žinoma, jei randama patologija – pavyzdžiui, jau pirmą dieną atlikus vyro spermos tyrimą paaiškėja, pokyčiai spermogramoje, vyras anksčiau jau gydėsi pas urologus, galima šeimai indikuoti dirbtinį apvaisinimą. Taip pat jei moters kiaušintakiai pažeisti uždegimų, neprateka, buvo atlikta operacija, bet nėra rezultatų, ar nustatyta 3–4 laipsnio endometriozė, taip pat siūlome atlikti pagalbinį apvaisinimą“, – pasakoja „Vaisingumo klinikoje“ dirbanti gydytoja.
Poros atvirai dalijasi sėkmės istorijomis apie dirbtinį apvaisinimą
Pastaruoju metu poros, kurios pasinaudojo pagalbinio apvaisinimo procedūra, tampa vis atviresnės ir drąsiau kalbą apie šį metodą, dalijasi patirtimi socialiniuose tinkluose. „Į gydytoja kreipiasi poros, kurios metus laiko negali pastoti ir sako, kad dirbtinį apvaisinimą rekomendavo draugai ar pažįstami. Jei anksčiau per metus pasitaikydavo 5–6 poros, kurios sakydavo, kad nenori pagalbinio apvaisinimo, nes neleidžia jų įsitikinimai, tai pastaraisiais metais tokių nesutinku. Akivaizdu, kas šis metodas populiarėja, vis plačiau nuskamba sėkmės istorijos“, – pasakoja gydytoja. Itin retais atvejais pagalbinis apvaisinimas negali padėti, jei įgimta moters gimdos patologija, blogi hormoniniai rodikliai, onkologiniai ir kiti susirgimai.
Vis daugiau ir gydytojų ginekologų specializuojasi, gilina savo žinias nevaisingumo gydymo srityje
Gydytoja akušerė–ginekologė Rima Gražienė džiaugiasi, kad pastaruoju metu nevaisingumo gydymas populiarėja, šia tema pradeda domėtis ir kiti medicinos specialistai, į mokslines konferencijas vyksta endokrinologai ir šeimos gydytojai. Vis daugiau ir gydytojų ginekologų specializuojasi, gilina savo žinias nevaisingumo gydymo srityje.
Du kraštutinumai – vieni nori rezultatų po pusmečio, kiti delsia daug metų
„Vaisingumo klinikoje“ Klaipėdoje dirbantis gydytojas akušeris–ginekologas Virginijus Diržauskas teigia, kad gydant nevaisingumą tenka susidurti su dviem kraštutinumais – vienos poros kreipiasi labai anksti, jau po pusės metų nepavykus moteriai pastoti ieško problemos sprendimo, o kitos poros ilgai laukia ir nieko nedaro, tiesiog tikėdamos, kad savaime pavyks susilaukti vaiko.
„Pastebima dar viena tendencija – poros kreipiasi į gydytoją ir dingsta, dar kartą prie nevaisingumo problemos sprendimo grįžta po ilgos, 5–6 metų pertraukos. Galbūt pirmą kartą juos išgąsdino būsimi tyrimai, gydymo ir tyrimo veiksmų planas, kurį pasiūlo gydytojas po konsultacijos“, – svarsto gydytojas Virginijus Diržauskas.
Pasitaiko, kad pacientės ilgai neapsisprendžia ir nepasiryžta rekomenduojamam operaciniam ištyrimui bei gydymui: histeroskopijai – gimdos ertmės patologijai nustatyti ar laparoskopijai – gimdos, kiaušintakių, kiaušidžių, dubens būklei įvertinti. Rasta patologija tokios operacijos metu šalinama.
Kartais partneriai pasirenka neteisingą vaisingumo problemos sprendimo kelią ir taip praranda daug brangaus laiko.
„Jei pacientę daug metų vargina įvairaus pobūdžio ginekologinės problemos, trinka menstruacinis ciklas, tačiau ji nesilankė pas ginekologą, nebuvo laiku nustatytos sutrikimų priežastys ir pasekmės, jos ilgai buvo negydomos, moteris atvyksta įsisenėjus problemoms – gydymui, tyrimui ir vaisingumo atstatymui prireikia gana daug laiko“, – apie delsimo pasekmes pasakoja gydytojas.
Sunkumai, su kuriais tenka susidurti: vyresnės moterys ir blogėjanti vyrų spermos kokybė
Šiuolaikinėje visuomenėje moteris pirmiausia nori įsitvirtinti visuomenėje, susikurti materialinę buitį, pasiekti norimą socialinį statusą ir padaryti karjerą, todėl nėštumą planuoja vėlesniam laikui. „Dažniausiai tuomet moters amžius perkopia 30–35-erius metus, o tai jau mažina tikimybę susilaukti vaikų. Tuomet dar reikia susirasti partnerį, o dar kartais prisideda ir partnerio sveikatos problemos. Tokias atvejais norint pasiekti rezultatą, tenka pasitelkti visas sudėtingas priemones ir gydymo metodus“, – teigia V.Diržauskas.
Daug faktorių veikia spermos gamybą. Kartais spermos kokybei neigiamą įtaką daro net noras gražiai atrodyti, turėti puikią figūrą ir išraiškingą raumenyną, o tai susiję su tam tikrais mitybos ypatumais, preparatų, net ir medicininių naudojimu. „Tuomet vyrai atrodo gražiai, įspūdingai, bet kai reikia tapti tėčiais, paaiškėja, kad spermos kokybė „prasta“. Žinoma, tai lemia daugybė kitų faktorių, bet stebima, kad spermos kokybė metai iš metų blogėja. Spermos tyrimo normos periodiškai peržiūrimos, mažinamos“, – apgailestauja „Vaisingumo klinikos“ gydytojas.
Pasak V.Diržausko, jei praeito amžiaus pabaigoje dėl nevaisingumo dažniausiai kaltė tekdavo moteriai, vyro vaisingumu beveik niekas neabejodavo, tai dabar tendencija keičiasi: „Dar šio amžiaus pradžioje dėl nevaisingumo problemų poroje turėjo maždaug vienodai – ir moterys, ir vyrai, tai pastaruoju metu gana dažnai nevaisingumą lemia pakitusi vyrų spermos kokybė.“
Šiuolaikinis gyvenimas neigiamai veikia vaisingumą
Anot gydytojo, kuo geresnė gyvenimo kokybė, mažiau judėjimo, neracionali mityba, nepakankamas dėmesys sveikai gyvensenai, tuo dažniau poros susiduria su nevaisingumu: „Pas mus mažiau pastebima, bet už Atlanto labai ryški visuomenės nutukimo tendencija, kuri turi įtakos vaisingumui. Civilizacija daro neigiamą įtaką, žinoma, nereikia grįžti į mišką, bet laisvalaikiu reikėtų pasirinkti aplinką, kurioje mažiau šiuolaikinių patogumų, maistą reiktų ruošti namuose, o ne pirkti pusgaminius su sveikatai ne itin palankiais priedais. Jau nekalbu apie alkoholio vartojimą, bei populiarius gazuotus gėrimus, kurie nėra palankūs sveikatai.“
Gydymą reikia tęsti, kol bus pasiektas rezultatas
Su vaisingumo problemomis susiduriančioms poroms V.Diržauskas norėtų perduoti žinią: „Pirmą kartą apsilankius pas nevaisingumo gydymo specialistą ir pradėjus tyrimus bei gydymą, nesustoti, kol bus pasiektas rezultatas. Antra, nesiblaškyti tarp specialistų. Žinoma, jie gali būti keičiami, bet ne per trumpą laiką ir tik supratus, kad gauta visa pagalba ir nieko jau daugiau negalima tikėtis. Trečia, nepraraskite vilties ir tikėjimo, nevaisingumo gydymui reikia kantrybės, laiko ir finansinių resursų, nors paslaugos gali būti ompensuojamos valstybės“, – teigia „Vaisingumo klinikos“ gydytojas akušeris–ginekologas Virginijus Diržauskas.
