Nuotolinėje paskaitoje, kurią organizavo „Žalioji dėžutė“, gastroenterologė Birutė Čijunskienė paaiškino, kokia yra skausmo prigimtis, kodėl skausmo vieta ir tikroji jo priežastis kūne gali būti labai toli viena nuo kitos ir kaip tam tikrais atvejais sau padėti.
Kaip atsiranda skausmas
Skausmas yra fiziologinė organizmo reakcija, t. y. normalus biologinis atsakas, apsaugantis organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių poveikių ir informuojantis apie atsiradusius sveikatos sutrikimus. Taigi skausmas turi pozityvią naudą mūsų organizmui, jis leidžia mums išgyventi. Tačiau užsitęsęs skausmas jau ne tik daro neigiamą poveikį organizmui, bet tampa mums kančia, keičia mūsų nuotaiką, elgesį, bendravimo įpročius.
Kaip pasakojo lektorė, skausmo receptorių yra visame kūne, išskyrus smegenis, kepenis ir iš dalies plaučius. Tarkime, susižeidus koją, skausmo refleksas kyla į viršų, patenka į stuburo smegenis, iš jų – į smegenis, kurių žievėje yra į įvairius skausmus reaguojančios zonos. Tą akimirką mes ir pajuntame skausmą. Smegenys savo ruožtu duoda signalą išskirti tam tikras chemines medžiagas. Taip skausmo signalas organizme virsta į chemines reakcijas, kurios gali būti valdomos vaistų pagalba.
Ypač skausmui jautri mūsų oda. Kelių centimetrų diametro plotelyje yra 7 karščio jutikliai, 16 šalčio jutiklių, 100 spaudimo jutiklių, 14 metrų nervų ir net 700 skausmo jutiklių. Taigi oda yra galingas informacijos šaltinis smegenims apie mūsų būseną.
Kelių centimetrų diametro plotelyje yra net 700 skausmo jutiklių.
Išskiriami šeši skausmo tipai:
aštrus – staigus, trumpalaikis skausmas, skaudanti vieta lengvai nustatoma;
lėtinis – besitęsiantis apie 6 mėnesius;
paviršinis – jaučiamas susižeidus odą ar poodį;
somatinis – jį sukelia kaulai ar kraujagyslės, jis sunkiai lokalizuojamas;
nervų– kylantis sužeidus ar sudirginus nervus, pavyzdžiui, danties skausmas, radikulitas;
fantominis – pavyzdžiui, amputuotos galūnės skausmas.
Kuriose vietose dažniausiai skauda galvą
Skausmo pojūtis – visada subjektyvus, t. y. to paties stiprumo skausmą skirtingi žmonės jaučia skirtingai. Todėl yra sukurta skausmo vertinimo skalė, pagal kurią skausmo lygis įvertinamas pasitelkus tam tikrus apibūdinimus. „Mokslininkai aiškindamiesi, nuo ko priklauso skausmo pajautimas, netgi tyrė žmones pagal kraujo grupes. Buvo nustatyta, kad ketvirtą kraujo grupę turintys žmonės mažiausiai jautrūs skausmui, tačiau šią grupę turi mažai žmonių, taigi neužtenka patikimų duomenų galutinei išvadai“, – dalinosi B.Čijunskienė.
Bene dažniausiai minimas ir geriausiai ištyrinėtas yra galvos skausmas. Netgi nustatytos dažniausios skausmo zonos galvoje. Pavyzdžiui, smilkinio sritį nurodė 82 proc. apklaustųjų, kaktos sritį – 76 proc., ties akimis – 47 proc., sprandą – 76 proc., pakaušį – 53 proc., viršugalvį – 29 proc. Migrenos atveju dažniausiai nurodoma dešinė galvos pusė ties smilkiniu ir virš akies.
Įdomu tai, kad galvos skausmais gali pasireikšti netgi virškinimo sutrikimai – tokiu atveju dažniausiai skauda kaktos srityje, ties smilkiniais, akimis, sinusito atveju – kaktos sritis ir žemiau akiduobių, įtampos skausmas dažniausiai pasireiškia pakaušyje.
