Koks dismenorėjos paplitimas?
Manoma, kad lengvo intensyvumo skausmus per menstruacijas jaučia dauguma moterų (tik labai nedidelė dalis „laimingųjų“ nepatiria jokių simptomų), tuo tarpu vidutinio sunkumo skausmus jaučia daugiau nei pusė reprodukcinio amžiaus moterų. Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad sunkius ir darbingumą apribojančius skausmus jaučia mažiausiai 10 procentų moteriškosios lyties atstovių. Vis dėlto didžiausias skausmingų mėnesinių paplitimas pastebimas tarp jaunų, dar negimdžiusių moterų – šioje grupėje skausmingų mėnesinių arba dismenorėjos paplitimas gali siekti net iki 90 procentų. Tad sunkumų „per tas dienas“ gali patirti dar visai jaunos paauglės, kurioms toks svarbus socialinis gyvenimas, mokslai, sportiniai ir kitokio pobūdžio pasiekimai.
Kodėl skauda per mėnesines?
Skausmingos mėnesinės arba dismenorėja – tai vienas iš menstruacinių sutrikimų, kuriam būdingi spazminio pobūdžio skausmai, paprastai pasireiškiantys pilvo apačioje, tačiau galintys plisti ir į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, nugarą, klubus, kojas. Manoma, kad didžiausią įtaką atsirandančiam skausmui turi tai, kad per mėnesines gimda turi susitraukti ir taip pašalinti nereikalingus audinius ir ruoštis naujam reprodukciniam ciklui. Itin daug reikšmės šiame procese turi prostaglandinai – į hormonus panašios medžiagos, uždegimo mediatoriai, kurie itin glaudžiai susiję su uždegiminiais procesais ir jų metu kylančiu skausmu. Pastebėta, kad mėnesinių skausmo intensyvumas tiesiogiai susijęs su prostaglandinų kiekiu organizme – kuo jis didesnis, tuo, tikėtina, stipresni, intensyvesni ir daugiau kančių sukeliantys skausmai pasireiškia. Šis mechanizmas itin būdingas jaunoms ir dar negimdžiusioms moterims, kurioms dažniau nustatoma pirminė dismenorėja (nesusijusi su jokiais patologiniais pokyčiais reprodukcinėje sistemoje ir labiau siejama su dideliu prostaglandinų kiekiu bei audinių stangrumu, mažesniu makšties praeinamumu ir t.t.). Žinoma, skausmingos mėnesinės gali būti susijusios ir su kai kuriomis ligomis. Dažniausiai tai endometriozė, dubens uždegiminė liga, miomų formavimasis, įgimtos anomalijos ir kt.
Trumpai apie dismenorėjos simptomus
Dismenorėjos simptomai susiję su gana intensyviais, spazminio pobūdžio skausmais, kurie jaučiami apatinėje pilvo dalyje. Paprastai šis skausmas prasideda dar prieš mėnesines, kai iki ciklo pradžios būna likusios 1-3 dienos. Kai kurioms moterims skausmas prasideda kelias valandas prieš mėnesines arba visiškai sutampa su kraujavimo pradžia. Skausmo intensyvumas paprastai pats didžiausias būna pirmąją mėnesinių dieną – jis vis silpnėja, kol per 2-3 dienas visai išnyksta kaip ir kiti nemalonūs simptomai. Tai bene svarbiausias dismenorėjos požymis, vis dėlto skausmingos mėnesinės nesusijusios vien su skausmu. Nemažai daliai moterų pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, pykinimas, galvos skausmas, svaigulys, pilvo pūtimas, viduriavimas, vėmimas. Itin sunkiais atvejais atsiranda karščiavimas, sunku pakilti iš lovos, sutrinka darbingumas, galima net apalpti.
Trumpai apie diagnostiką ir gydymo principus
Diagnozuojant dismenorėją labai svarbu apklausti ir fiziniu būdu apžiūrėti moterį – tokiu būdu įsitikinama, ar nėra lytinių organų anomalijų. Taip pat būtina atmesti infekcijų tikimybę, bei kitų organų, esančių dubens srityje, susirgimus (skausmas pilvo apačioje gali kilti ne tik dėl spazminių gimdos susitraukimų). Organinių patologijų patvirtinimui arba atmetimui labai svarbūs vaizdiniai, laparoskopiniai ir kiti tyrimai. Pirminė dismenorėja gydoma simptomiškai – stengiamasi, kad moteris jaustųsi kuo geriau ir atgautų normalų darbingumą. Skausmą malšina lengva fizinė mankšta, šiluma ir masažai. Padeda sveikesnė mityba, streso ir žalingų įpročių vengimas. Taip pat gali būti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (itin tinkamas deksketoprofenas – Dolmen, kurio veiklioji medžiaga pasižymi poveikio greitumu) ir (arba) hormoninių preparatų, ypač jei moterį kamuoja gausus kraujavimas ir ji pageidauja apsisaugojimo nuo nėštumo. Jei aptinkama patologija, tuomet skiriamas priežastį veikiantis gydymas, galintis apimti ir vaistinių preparatų skyrimą, ir chirurginį gydymą. Beje, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
