Šios išvados, kurios sekmadienį buvo pristatytos San Fransiske vykusiame Amerikos kardiologijos kolegijos susitikime ir paskelbtos medicinos žurnale „Lancet“, meta iššūkį nusistovėjusiai nuomonei, kad aterosklerozė, arbą arterijų sienelių sustandėjimas, sukeliantis infarktus bei insultus, yra naujausiųjų laikų rykštė, nulemiama rūkymo, nutukimo ir nejudraus gyvenimo būdo.
„Atrodo, kad tai yra senovinis žmonių populiacijos negalavimas, senesnis nei šiuolaikinis pasaulis, ir iš tikrųjų gali būti mūsų rūšies senėjimo (proceso) dalis“, – sakė Pietų Kalifornijos universiteto gerontologijos profesorius Calebas Finchas, vienas iš pagrindinių šios studijos autorių.
Tarp tirtų mumijų buvo palaikai žmonių, gyvenusių priešistorinėse Peru kultūrose; Amerikos čiabuvių, gyvenusių palei Kolorado upę; Aleutų salų, esančių tarp Aliaskos ir Sibiro, gyventojų; taip pat senovės Egipto gyventojų.
Tyrėjai tikėtinų arba neabejotinų aterosklerozės požymių rado iš viso 34 proc. tirtų mumijų.
„Pusėje vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių mumijų buvo tam tikrų kraujagyslių sukalkėjimo požymių“, – sakė šiai studijai vadovavęs dr. Randallas Thompsonas iš Kazas Sityje įsikūrusio Šv.Luko Vidurio Amerikos širdies instituto.
Šios išvados buvo ne pirmieji mumijų tyrimų įrodymai, kad senovės žmonėms buvo būdinga aterosklerozė. Per ankstesnius tyrimus sukietėjusių arterijų požymių rasta senovės Egipto mumijose, tačiau daugelis buvo įsitikinę, jog tai buvo nulemta fakto, kad Egipte būdavo mumifikuojami tik visuomenės elito nariai, kurie tikriausiai valgydavo riebų maistą ir mažai judėdavo – kaip ir šiuolaikinėje visuomenėje.
