– Kaip dažnai kasdienėje praktikoje susiduriate su tėvais, maitinančiais vaikus veganiškai?
– Nedažnai. Lietuvoje nėra senų ir gilių veganizmo tradicijų. Dauguma lietuvių – visavalgiai. Pasitaiko lakto–ovo vegetarų (valgančių pieno produktus ir kiaušinius), laktovegetarų (valgančių tik pieno produktus), grynų veganų (valgančių tik augalinį maistą), tačiau gana retai. Dar rečiau pasitaiko žaliavalgių veganų.
Dažniau tenka susidurti su greito maisto mitybos „pasekėjais“. Jų racione gyvūninės kilmės produktai yra gaunami iš pusgaminių, todėl prastos kokybės.
– Kokie yra augalinės dietos privalumai vaikams?
– Jeigu lyginsime subalansuotą, kiek įmanoma švaresnę, ekologiškesnę, sveikuolišką (be pusgaminių, šlamštmaisčio, prastų saldumynų) visavalgystę ir tokį patį veganizmą, privalumų mitybos ir sveikatos požiūriu nerasime.
Veganizmas yra labiau etinis, ekologinis pasirinkimas. Maisto grupės, kurių atsisako veganai, pačios savaime nėra kenksmingos sveikatai. Problemų kyla, kuomet tam tikro maisto valgoma per daug, jis netinkamai gaminamas ar vartojamas.
Jeigu lyginsime subalansuotą sveikuolišką visavalgystę ir tokį patį veganizmą, privalumų sveikatos požiūriu nerasime.
– Į ką turėtų atkreipti dėmesį veganiškai besimaitinančios nėščiosios?
– Nėščioji turi turėti veganiškos mitybos patirtį iki nėštumo ir būti tikra, kad toks mitybos būdas jai tinkamas. Nepatarčiau pradėti maitintis veganiškai laukiantis, maitinant kūdikį. Jeigu laukiasi patirtį turinti veganė, rekomenduočiau dar prieš planuojant nėštumą pasitikrinti, ar jos organizme yra pakankamai tų mineralų ir vitaminų, kurių gali trūkti – vitaminų B12, D, geležies, cinko, kalcio.
Jų trūkumą reikėtų pašalinti dar iki nėštumo. Išsitirti dėl šių medžiagų, beje, rekomenduočiau ir visavalgėms moterims.
– Kaip vertinate populiarėjančią madą mamoms valgyti placentą?
– Tai yra asmeninis žmonių pasirinkimas. Man neteko susidurti su moksliniais tyrimais, kurie įrodytų tokios praktikos naudą. Kita vertus, žinduoliams tai yra įprastas dalykas, tad žalos, jeigu placenta paruošiama tinkamai, neturėtų būti.
– Kiek ilgai, jūsų nuomone, reikėtų žindyti kūdikį?
– Per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus mamos pienas yra svarbiausias maistas, būtinas normaliam augimui ir vystymuisi. Antraisiais gyvenimo metais mamos pienas daugiau svarbus kaip imunitetą palaikanti, stiprinanti priemonė. Ilgesnis maitinimas jau yra pačios mamos ir vaiko apsisprendimo reikalas.
– Nuo kada rekomenduotumėte pradėti primaitinti? Nuo kokio maisto pradėti?
– Prisimaitinti vaikai pradeda patys – jie aiškiai parodo, kada tam pasiruošę. Paprastai tai vyksta dygstant ar išdygus pirmajam dantukui. Tad primaitinimo laikas labai įvairus. Kartu su dantuku dažniausiai išnyksta kūdikiams būdingas liežuvio iškišimo refleksas, kuris apsaugo nuo užspringimo.
Vaikas pradeda aktyviai domėtis maistu, „žaisti“ su juo, siekia to, kas mamos lėkštėje. Kai vaikas jau sėdi neprilaikomas, drąsiai ir savarankiškai ima į rankas ir deda į burną įvairius dalykus, galima manyti, kad jis pasirengęs susipažinti su kietu maistu.
– Kuo kūdikių virškinimo sistema skiriasi nuo suaugusiųjų? Kokį maistą kūdikiai virškina geriausiai?
– Svarbiausia suvokti, kad vaikas labai greitai ir intensyviai auga. Jam reikalingas labai kokybiškas maistas, nes per pirmuosius gyvenimo metus kūdikio svoris išauga trigubai. Naujagimis sveria 3,5 kg, metinukas – bent 10 kg. Pirmaisiais metais dedami pagrindai visam gyvenimui – skeletui, jungiamajam audiniui, vidaus organams, smegenims. Kūdikio, naujagimio skrandukas yra tik 60–90 ml talpos. Augant jis pamažu didėja, tačiau iki suaugusio žmogaus dydžio dar labai toli.
Todėl maistas turi būti kokybiškas, koncentruotas, sotus.
Kadangi kūdikiai iš pradžių neturi visų dantukų, maistas, be abejo, turi būti gerai sutrintas, vienalytis, o tam, kad nedirgintų skranduko – kūno temperatūros.
– Ar yra augalinio maisto, nerekomenduotino kūdikiams?
– Netinka labai aštrūs produktai – prieskoniai, čili, kajeno pipirai, ribojami svogūnai, česnakai ir kitos aštraus skonio daržovės.
Neduodamas cukrus, medus, saldumynai, sirupai. Tai – tuščios kalorijos, kurios slopina apetitą. Po saldumynų vaikai nebevalgo produktų, turinčių baltymų, mineralų, vitaminų, t.y. gyvybiškai svarbių jam dalykų.
Neduodami ir sūrūs, rauginti produktai – vaiko inkstukų pajėgumas daug kartų mažesnis negu suaugusiųjų.
Netinka vien tik mišinukai. Jeigu nėra mamos pieno, nuo 6 mėn. būtina primaitinti trintu maistu.
Neduokite vaikams vaisių sulčių – nebent skiestų. Jose per daug cukraus, be to, sultys gali sukelti refliuksą ir viduriavimą.
Kūdikiams neduodami grybai.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint pastebėti galimus kūdikių vystymosi ar virškinimo sutrikimus?
– Būtina sekti kūdikio augimą, jo svorį, ūgį, fizinį, psichinį vystymąsi. Tėvai turi bent maždaug žinoti, kokiame amžiuje ką kūdikis turi gebėti daryti – kada vartytis, kada šliaužti, kada sėsti.
Teko susidurti su atveju, kai tėvai nesilankė pas šeimos gydytoją ir net nepastebėjo, kad jų 8 mėnesių kūdikis nesivarto, nešliaužia, nekelia galvos, ką jis tikrai privalo daryti tokiame amžiuje. Jiems buvo tiesiog patogu turėti tokį ramiai gulinti vaiką, tačiau tai yra rimti raidos sutrikimai.
Taip pat reikia sekti vaiko viduriukus – ar jie reguliarūs ir normalios spalvos, konsistencijos.
– Kokius vitamino B12 papildus rekomenduotumėte veganiškai maitinamiems kūdikiams? Nuo kada vertėtų pradėti juos vartoti?
– Jeigu mamos vitaminų ir mineralų kiekis normalus ir ji žindo kūdikį, pirmais mėnesiais vaikui visko pakaks. Nuo pat pirmo mėnesio, kaip ir visiems vaikams, reikia duoti D vitamino papildų. Pradėjus primaitinti, reikia pasirūpinti pakankamu baltymų kiekiu, duoti ankštinių produktų, sėklų, riešutų pieno. Taip pat reikėtų pradėti duoti ir vitamino B12. Vienas iš natūralesnių variantų – inaktyvuotos mielės, kurių galima pridėti į maistą. Aišku, galimi ir kitų rūšių B12 papildai – čiulpiamos tabletes, lašai ir kt.
– Tais atvejais, kai motina negali maitinti kūdikio savo pienu, kuo rekomenduotumėte jį pakeisti?
– Įvairiais mišiniais, jų pasirinkimas šiuo metu labai didelis, yra ir veganiškų. Galima ieškoti kitos mamos (donorės) pieno.
Nuo 6 mėnesių, jeigu kūdikis nėra alergiškas, pradėjus primaitinimą, galima duoti namuose gaminto augalinio pieno – kedrų riešutų, kanapių, migdolų. Pirktinio augalinio pieno geriau vengti.
– Ar rekomenduojate veganiškai maitinamiems kūdikiams ir vaikams atlikti kraujo tyrimus? Kokius ir nuo kokio amžiaus?
– Tai labai individualu, reikia atsižvelgti ir į mamos, ir į vaiko būklę.
Jeigu mama veganė, svarbu atkreipti dėmesį, ar ji tyrėsi prieš nėštumą, naudojo ar naudoja papildus. Taip pat turi būti sekamas ir vertinamas vaiko augimas ir vystymasis. Esant mažiausioms abejonėms, geriau atlikti papildomus tyrimus. Svarbiausios medžiagos, kaip jau minėjau, – vitaminai B12 ir D, feritinas, kalcis.
Jeigu vaikas auginamas veganiškai ir yra sveikas, raida normali, nėra nusiskundimų, tyrimus profilaktiškai rekomenduočiau atlikti suėjus 2 metukams.
