Iniciatyvos ėmėsi gydytojas intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas. Po to, kai visai neseniai vienas trūkusios smegenų aneurizmos atvejis baigėsi mirtimi – mirė 72 metų moteris, kitą, 47 metų, moterį, vos per plauką pavyko išgelbėti.
Rizika nedidelė, žala – milžiniška
„Smegenų aneurizma – liga, kurios tikimybė gal ir nėra tokia didelė kaip kitų širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių kenčia lietuviai, tačiau jos žala – viena didžiausių. Kai plyšta galvoje esanti aneurizma, tikimybė, kad žmogus išgyvens, siekia vos 50 procentų. 80 procentų išgyvenusiųjų kenčia nuo liekamųjų reiškinių, o tai neretai reiškia neįgalumą, savarankiškumo praradimą, nedarbingumą, nesugebėjimą pasirūpinti savimi“, – sako A.Širvinskas.
Aneurizmą Lietuvoje turi apie 5 proc. žmonių, rizika, kad ji plyš, siekia apie 1,5 proc.
Smegenų aneurizma apibrėžiama kaip susilpnėjusi arba išplonėjusi smegenų arterijos sienelės vieta, kuri, veikiant arteriniam kraujo spaudimui, išsiplečia ir įgauna baliono formą. Taip ji tampa tiksinčia bomba galvoje, nes bet kada gali plyšti. Aneurizmą Lietuvoje turi apie 5 proc. žmonių, rizika, kad ji plyš, siekia apie 1,5 proc., tai – apie 300 atvejų Lietuvoje per metus. Vis tik dauguma plyšimų turi tragiškus padarinius.
Teigia žinantys, tačiau nesitikrina
Apklausos duomenimis, net trys iš penkių žmonių nė nenutuokia, kas per liga yra smegenų aneurizma. Iš likusių 40 proc. apklaustųjų, kurie teigia, jog šią ligą žino, trečdalis (34 proc.) mano, kad ji pavojinga tik dėl didelės mirties tikimybės aneurizmai plyšus. 7 proc. – kad aneurizmos pavojus susijęs su tuo, jog dažniausiai ji neturi jokių požymių. Kiek daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų atsakė, kad aneurizma pavojinga dėl abiejų išvardintų priežasčių.
Intervencinis radiologas A.Širvinskas komentuoja, kad teisingas atsakymas yra pastarasis – aneurizma yra pavojinga dėl abiejų priežasčių: „Smegenų aneurizma dažniausiai „niekaip apie save nepraneša“ savo turėtojui: 70–80 proc. ją turinčių žmonių nejaučia jokių sveikatos sutrikimų ar požymių. Vieną dieną aneurizma tiesiog plyšta ir kraujas paplūsta į smegenis.“
Gydytojo teigimu, būtent dėl šios priežasties labai liūdina apklausos metu išsiaiškintas faktas, kad tik 9 proc. žinančių, kas yra smegenų aneurizma, tikrinosi dėl jos sveikatą: 1 proc. tiriasi reguliariai, 8 proc. tyrėsi bent kartą. Dar 9 proc. apklaustųjų nėra tikri, ar tyrėsi. O dauguma (81 proc.) niekuomet nėra pasitikrinę sveikatos dėl smegenų aneurizmos.
Paprastoje kompiuterinėje tomografijoje aneurizmos nesimato.
„Akivaizdu, kad net tie žmonės, kurie žino apie šią ligą ir kokia ji yra pavojinga, neateina pasitikrinti. Svarbu žinoti, kad aneurizma neišnyksta savaime, jos negydo jokie vaistai. Vienintelis kelias užkirsti kelią plyšimui yra „išjungti“ aneurizmą iš kraujotakos. Yra du būdai, kaip tai padaryti: atvira operacija, kurią atlieka gydytojas neurochirurgas, kai ant aneurizmos uždedamas titano „klipsas“, specialus spaustukas, apsaugantis ją nuo plyšimo, ir minimaliai invazinis gydymo metodas per kirkšnies arteriją – smegenų aneurizmos embolizacija, kurią atlieka gydytojas intervencinis radiologas.
Žinoma, pirmiausia reikia žinoti turint aneurizmą, nes nediagnozuota liga negali būti gydoma“, – sako gydytojas intervencinis radiologas A.Širvinskas.
Būdas atrasti aneurizmą – magnetinis rezonansas
RVUL gydytojo teigimu, atsitiktinai aneurizma nėra randama, reikia tikslingai dėl jos pasitikrinti sveikatą magnetinio rezonanso būdu. Tačiau, kaip rodo apklausa, apie ligos diagnostiką žino tik kas trečias (35 proc.). Kiek daugiau (37 proc.) mano, jog aneurizma aptinkama kompiuterinės tomografijos būdu.
„Tai nėra visai tiesa – paprastoje kompiuterinėje tomografijoje aneurizmos nesimato. Tam reikia specialiai suleisti kontrasto, kad išryškėtų galvos smegenų kraujagyslės. Šis specifinis tyrimas vadinamas kompiuterinės tomografijos angiografija“, – komentuoja A.Širvinskas.
Likusieji, apie ketvirtadalis, apie smegenų aneurizmos diagnostikos būdus nežino apskritai. Bene pagrindinis smegenų aneurizmos rizikos veiksnys – genetinis polinkis.
„Didesnę tikimybę smegenyse turėti aneurizmą turi tie, tarp kurių pirmos eilės šeimos narių pasitaikė tokių atvejų. Rizika turėti aneurizmą dvigubėja, jeigu ją turėjusių šeimos narių yra du ir daugiau“, – vardija gydytojas.
Kiti rizikos veiksniai – aukštas spaudimas ir rūkymas. Vis tik intervencinis radiologas primena, kad dalis turinčiųjų smegenų aneurizmą nebūtinai patenka į rizikos grupę ir nejaučia jokių ligos požymių. Dauguma aneurizmų atsiranda žmonėms nuo 35 metų amžiaus, dažniau – moterims. Plyšta aneurizmos dažniausiai sulaukus 40–60 metų.
Rezultatai ir praktika prasilenkia
Gydytojo A.Širvinsko vertinimu, nustebinęs apklausos rezultatas – beveik trečdalis iš žinančiųjų, kas yra smegenų aneurizma, teigia, jog žino ir abu jos gydymo būdus.
Tiek chirurginį gydymo metodą, kurį atlieka neurochirurgas atverdamas skalpą ir specialiais titano spaustukais suspaudžiantis aneurizmą, tiek aneurizmos endovaskulinę embolizaciją neatveriant galvos, kai intervencinis radiologas per kirkšnį kraujagysle „nukeliauja“ iki aneurizmos smegenyse, įveda embolizacinės spirales ir „uždaro“ aneurizmą.
Pastaruoju metodu smegenų aneurizmas ir gydo RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A.Širvinskas su kolegomis, tačiau iš praktikos jaučia, kad šio būdo žinomumas yra gerokai mažesnis nei atviros chirurgijos, taigi nepakankamas.
Apie aneurizmos endovaskulinę embolizaciją intervencinės radiologijos būdu vis dėlto žino per mažai žmonių.
„Abi šios vasaros istorijos, kurių viena baigėsi mirtimi, kita – laimė, moteris išgyveno, parodė, kad apie aneurizmos endovaskulinę embolizaciją intervencinės radiologijos būdu vis dėlto žino per mažai žmonių, net ir tų, kurie išgirsta teigiamą diagnozę po magnetinio rezonanso tyrimo. Sakyčiau, kad praktika ir statistika čia kiek prasilenkia.
Jau tampa tendencija, kad mane dažnai pasiekia pacientai, kurie po diagnozės buvo girdėję tik apie aneurizmos gydymą tradicinės atviros chirurgijos būdu, o sužinoti apie embolizaciją per kirkšnį užtruko net kelerius metus. Atverti galvą dažnas išsigąsta, tam nesiryžta, tad tiesiog gyvena su aneurizma ir tikisi, kad ji neplyš“, – dalinasi A.Širvinskas.
Daugiausia Vilniaus regione aneurizmos endovaskulinių embolizacijų – per 250 – atlikęs gydytojas tiki, kad žinodami apie šį gydymo būdą neabejotinai ryžtųsi gydytis, tad, tikėtina, ir išgyventų, daugiau žmonių. Tai visiškai kompensuojama minimaliai invazinė procedūra, maksimaliai tausojanti paciento organizmą ir padedanti išvengti sudėtingos galvos operacijos.
Apie tyrimą:
„Spinter Research“ tyrimo apie smegenų aneurizmą, jos diagnozavimo ir gydymo būdus metu 2020 m. rugsėjo mėnesį apklausė 1008 respondentus nuo 18 iki 75 metų iš visos Lietuvos. Beveik 40 proc. apklaustųjų – 35–55 metų, beveik trečdalis – 56 metų ir vyresni. 2 iš 3 apklaustųjų turi aukštesnįjį, vidurinį arba specialųjį vidurinį išsilavinimą ir dirba specialistais, tarnautojais, darbininkais ar techniniais darbuotojais, yra sukūrę šeimą.
