– Lyčių nelygybės ir smurto artimoje aplinkoje klausimai dažniausiai laikomi atskiromis problemomis. Kaip jos susijusios?
– Lyčių nelygybė yra stipriai susijusi su smurto prieš moteris priežastimis. Blogesnė moterų padėtis visuomeniniame, profesiniame gyvenime ir kitose gyvenimo sferose, kuriose dominuoja vyrai, lemia, kad moterys atsiduria silpnesnėje, labiau pažeidžiamoje padėtyje.
Smurtas dažniausiai naudojamas būtent norint kontroliuoti silpnesnį už save.
Smurtas dažniausiai naudojamas būtent norint kontroliuoti silpnesnį už save – tą, kuri, pagal susiklosčiusias tradicijas turėtų prižiūrėti namus ir vaikus, neturėti didelių darbinių pajamų ir būti finansiškai priklausoma. Tokia kontrolė, galios demonstravimas prieš silpnesnį gali peraugti ir į smurtą.
– Kaip šie lyčių stereotipai apie dominuojantį vyrą ir nuo jo priklausomą moterį veikia požiūrį į smurto problemą?
– Visų pirma, tokioje padėtyje atsidūrusiai moteriai nelengva pasipriešinti. Dažnai trukdo ir vyraujančios visuomenės nuostatos: ji pati kalta, reikėjo nutylėti, reikėjo labiau pasirūpinti savo vyru. Dėl tokių nuostatų moterys dažnai nesulaukia palaikymo net iš artimiausios aplinkos – draugų, tėvų, brolių ar seserų.
– Ar matote potencialo tokioms nuostatoms keistis?
– Stereotipai ir nuostatos lengvai nesikeičia, tam reikia ilgų metų. Vis dėlto akivaizdu, kad jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių nuostatos skiriasi. Jaunesni žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos, ryžtingiau nutraukia smurtinius santykius. Tiesa, tai gali būti susiję ne tik su nuostatų kaita, bet ir su didesnėmis finansinėmis galimybėmis ir didesne nepriklausomybe.
– Kita vertus, smurto artimoje aplinkoje problema egzistuoja net ir tose šalyse, kurios Europoje pirmauja pagal lyčių lygybės rodiklius, pavyzdžiui, Švedijoje ar Norvegijoje. Ar šiose šalyse skiriasi požiūris į smurto problemą?
– Lyčių lygybės instituto atlikto smurto prieš moteris tyrimo duomenimis, daugelyje Šiaurės Europos šalių smurto lygis yra aukštesnis nei Pietų Europos šalyse. Tačiau taip yra tik todėl, kad šiose šalyse apie smurto problemą daug atviriau kalbama ir dažniau kreipiamasi pagalbos į policiją – tuomet susidaro įspūdis, kad smurto mastai šiose šalyse didesni.
Šiaurės Europos šalyse ilgiau gyvuoja tradicijos kalbėti apie smurto problemą, ilgiau teikiama kompleksinė pagalba aukoms, dirbama su smurtautojais. Todėl šių šalių visuomenės yra atviresnės šiai temai ir nebijo pripažinti smurto problemos.
Panašias tendencijas šiuo metu matome ir Lietuvoje – įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, fiksuojamų smurto atvejų skaičius auga. Tačiau taip yra ne todėl, kad daugėja smurto atvejų, o todėl, kad aktyviau kreipiamasi pagalbos ir labiau ja tikima.
