Kartu su kolegomis 2019 m. atliktas tyrimas parodė, jog kol kas situacija nesikeičia – net 82 proc. iš asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, yra moterys. „Paaiškinti tai galima paprastai: Lietuvoje iki šiol bandoma kovoti tik su pasekmėmis, o ne priežastimis“, – teigia daug metų su nukentėjusiomis smurto aukomis dirbusi, o pastaruosius šešerius paramos ir labdaros fondui „Frida“ vadovaujanti Daiva Baranauskė. Su pašnekovėmis kalbėjomės apie tai, kaip išsivaduoti iš smurtautojo gniaužtų ir gydyti emocines žaizdas.
Sunkiausia išeiti iš „smurto rato“
„Smurtas artimoje aplinkoje yra labai plati sąvoka: smurtautoju gali būti tiek vyras, tiek moteris, o smurto objektu gali tapti partneris, vaikai, senyvo amžiaus giminaitis ar kiti šeimos nariai. Vis dėlto mūsų su kolegomis 2019 metais atlikto populiacinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad iš žmonių, bent kartą gyvenime patyrusių intymaus partnerio smurtą, net 82 proc. yra moterys ir tai atspindi bendrą tendenciją, kad būtent jos dažniausiai ir tampa savo partnerio smurto aukomis“, – sakė Mykolo Romerio universiteto doktorantė, Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos mokslininkė A.Bakaitytė.
Pasak jos, dažniausiai smurtas prieš moterį yra linkęs kartotis ir sunkėti, o šis pasikartojimų ciklas vadinamas smurto ratu. „Pirmiausia vyksta įtampos augimas, kuris pasižymi tarsi nekaltais, rūpestingais vyro priekaištais, pavydo scenomis, kontroliavimu. Moteris, bijodama sukelti konfliktą, neišsako savo jausmų ir minčių, tikisi, kad jeigu ji gerai prisitaikys, vyro elgesys pasikeis. Nepaisant moters pastangų vengti konflikto, partnerio pyktis stiprėja kol galiausiai įvyksta smurto proveržis“, – apie smurto vystymosi etapus pasakojo mokslininkė.
Smurtui nurimus prasideda trečiasis etapas, vadinamas „medaus mėnesiu“, kai smurtautojas atsiprašinėja, žada, kad tai daugiau niekada nepasikartos, rodo dėmesį. Moteris nori tikėti savo partnerio pažadais, tačiau paprastai smurtas linkęs kartotis ir neilgai trukus grįžtama į įtampos augimą.
Pasak D.Baranauskės, tai pats pavojingiausias etapas. „Labai dažnai būtent „medaus mėnesio“ metu nueina perniek visos iki tol pasiektos moters pastangos išsivaduoti iš „smurto rato“, – sakė daug metų su smurto aukomis dirbusi pašnekovė. Patikėjusios, kad „viskas bus gerai“, moterys kartais net keičia parodymus pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. „Jau turime bylų, kuriose dėl melagingų parodymų kaltinamos pačios moterys, o ne prieš jas smurtavę partneriai. Taip nutinka, kai „medaus mėnesio“ etape moteris nusprendžia „pakeisti“ parodymus, nes nebenori, kad vyras būtų kaltinamas. Ji tikisi laimingo gyvenimo“, – D.Baranauskė. Tačiau to, deja, nebūna. Po „medaus mėnesio“ dažniausiai „smurto ratas“ prasideda iš naujo. Neretai – su dar didesne jėga.
Po „medaus mėnesio“ dažniausiai „smurto ratas“ prasideda iš naujo. Neretai – su dar didesne jėga.
Kaip atpažinti smurtą?
„Jaunimas jau gyvena kitaip“. Šiuo teigimu, anot D.Baranauskės, save guodžia nemaža dalis visuomenės, taip pat ir politikai, kurių sprendimai turi didžiulę įtaką smurto aplinkoje mažinimo programoms. Tačiau tyrimai rodo liūdnas prognozes – kol kas net ir jaunesnio amžiaus, dar tik pradedančios romantiškus ir intymius santykius, moterys nemoka atpažinti smurto. Taigi, negali ir nuo jo apsisaugoti.
„Kai kalbame apie smurtą, dažniausiai iškyla fizinio smurto vaizdinys, nes jis akivaizdžiausias, tačiau smurto rūšių yra ir daugiau. Bendrai smurtas artimoje aplinkoje pasižymi galios disbalansu, nelygybe, kai partneris tampa stipresnis, kontroliuoja savo partnerę. Ši galia gali būti demonstruojama fiziškai smurtaujant, seksualiai išnaudojant (fizinis ir seksualinis smurtas) arba žeminant, įtarinėjant, kontroliuojant savo partnerę stengiantis apriboti jos bendravimą su aplinkiniais ar net šeimos nariais (psichologinis smurtas). Taip pat plačiai paplitusi ir ekonominio smurto forma, kai vyras draudžia savo partnerei įgyti išsilavinimą ar dirbti, atima iš jos pinigus arba neduoda jų būtinoms reikmėms. Visi šie elgesio būdai padeda vyrui įtvirtinti savo galios poziciją taip kontroliuojant savo partnerę“, – sakė A.Bakaitytė.
Su smurto lyties pagrindu tema ji susiduria ir kaip tyrėja, ir kaip Krizių įveikimo centro savanorė-psichologė. Pasak jos, suvokimas ir pripažinimas pirmiausia sau, kad prieš mane yra smurtaujama, yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių vesti prie išėjimo iš tokių santykių. Be to, čia didelę reikšmę turi aplinkiniai žmonės.
„Tyrimai ir praktika rodo, kad moterų išėjimo iš smurtinių santykių procesas pasižymi tam tikru pasikartojimu. Kai moteris nusprendžia santykį nutraukti, vyras manipuliacijomis prisivilioja ją atgal žadėdamas pasikeisti, kol galiausiai vėl įvyksta smurto protrūkis, po kurio moteris vėl nori palikti partnerį. Toks ciklas paprastai kartojasi kelis kartus kol priimamas galutinis sprendimas. Svarbu pažymėti, kad šis ciklas kartojasi ne dėl moters neapsisprendimo ar neryžtingumo, o dėl sudėtingos smurtinių santykių dinamikos, kurioje smurtautojas užima galios poziciją, geba manipuliacijomis ir įvairiais subtiliais būdais įtraukti moterį atgal į savo gyvenimą, kas apsunkina galutinį santykių nutraukimą“, – pasakojo mokslininkė.
Vieno teisingo scenarijaus nėra
Kiekvienos moters, patiriančios smurtą intymiuose santykiuose, situacija yra labai individuali, todėl ir reikalingos pagalbos priemonės gali būti skirtingos, teigia pašnekovės.
Anot A.Bakaitytės, pats bendriausias patarimas, kurį būtų galima duoti, tai išdrįsti ieškoti pagalbos. „Sakau „išdrįsti“ todėl, kad psichologiškai tai padaryti gali būti labai sunku. Didelė dalis moterų išgyvena stiprius gėdos ir kaltės jausmus dėl to, kad prieš jas yra smurtaujama. Be to, moterys bijo prarasti savo vaikus, bijo savo partnerio. Mūsų visuomenėje smurto aukos vis dar stigmatizuojamos, smerkiamos, dėl smurto kaltė dažnai verčiama moterims. Vis tik aplinkinių bei institucijų pagalba kai kuriais atvejais, pvz., itin agresyvaus smurto atvejais, kai kilusi grėsmė moters gyvybei, gali būti net būtina. Tyrimai rodo, kad didžiausias pavojus moters gyvybei kyla būtent paliekant smurtaujantį partnerį, todėl išėjimą reikia kruopščiai ir saugiai apgalvoti bei jam pasiruošti“, – kalbėjo tyrėja.
Didelė dalis moterų išgyvena stiprius gėdos ir kaltės jausmus dėl to, kad prieš jas yra smurtaujama.
Pagalbos paiešką galima išskirti į dvi sritis: pagalba siekiant išsivaduoti iš smurtinio santykio (tai pirma ir pagrindinė pagalbos priemonė), ir psichologinė pagalba siekiant įveiki smurto padarytą žalą psichinei sveikatai išėjus iš smurtinių santykių.
„Pirmuoju atveju svarbų vaidmenį vaidina Specializuotos pagalbos centrai (SPC), kurie teikia teisinę, psichologinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Svarbu paminėti, kad ši pagalba nemokama, o ją teikia specialias žinias turintys ir apmokyti specialistai. Taip pat Lietuvoje veikia moterų krizių centrai, galintys suteikti ir apgyvendinimo paslaugas, jeigu moteris neturi kur išeiti“, – sakė vieno iš Krizių įveikimo centro savanorė.
Laukia ilgas sveikimo procesas
Pasak A.Bakaitytės, psichologinėje literatūroje intymaus partnerio smurtas traktuojamas kaip trauminis patyrimas, paveikiantis ir net iškreipiantis moters savęs suvokimą, sukeliantis įvairius emocinius sunkumus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir potrauminio streso sindromui būdingi simptomai, padidėja savižudybės rizika. „Kai išeinama iš smurtinio santykio, emociniai smurto sukelti sunkumai niekur nedingsta, o kartais net ir sustiprėja, todėl labai svarbu kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kuris galėtų padėti įveikti šiuos sunkumus“, – įsitikinusi ir nuo smurto nukentėjusias moteris konsultuojanti psichologė.
Nuo ko priklauso, kada auka pasiryš keisti gyvenimą? Kas tampa „galutiniu lašu“? A.Bakaitytės teigimu, pasiryžimas keisti gyvenimą kiekvienam labai individualus. „Kai kurioms moterims lūžis įvyksta pamačius smurto žymes ant savo kūno, kai kurioms supratus, kad vyro agresija tik stiprės ir ji realiai turi daryti sprendimą tarp gyvenimo ir mirties. Kai kam tas lūžis įvyksta pamačius, kad smurto liudininkais, arba dar baisiau – aukomis, tampa ir jų vaikai, o kartais tai gali būti ir simbolinės situacijos, kurios reikšmę turi tik tai vienintelei moteriai. Ir tų „lūžio“ situacijų gali būti pačių įvairiausių, o kartais net neturi atsitikti nieko – tiesiog ateina suvokimas, ateina laikas pasakyti „gana“,“ – teigė psichologė, pridūrusi, kad čia svarbų vaidmenį atlieka moterį palaikanti aplinka.
„Lūžio“ situacijų gali būti pačių įvairiausių, o kartais net neturi atsitikti nieko – tiesiog ateina suvokimas.
„Vienas iš blogiausių dalykų, ką gali padaryti aplinkiniai, tai ignoruoti matomą smurtą, nes būtent aplinkinių parama ir smurto pripažinimas smurtu yra svarbiausias veiksnys padedantis moterims. Aplinkiniai, ypač artimieji, turėtų rasti būdų kaip prieiti prie moters, pasikalbėti su ja, pasiūlyti savo tiek emocinę tiek fizinę paramą, jeigu jai tokia yra reikalinga“, – mintimis dalinosi A.Bakaitytė.
Palaikyti galima ne tik fiziškai būnant šalia
Svarbu suprasti, kad sisteminį smurtą patirianti moteris gali būti labai išsigandusi, bijoti imtis kokių nors veiksmų ar net kalbėti apie savo smurto patirtis ir taip yra tikrai ne dėl to, kad jai tokiuose santykiuose yra gerai.
„Jeigu įtariate, bet nesate tikri ar moteris patiria smurtą, saugioje, privačioje aplinkoje pabandykite jos paklausti apie tai ir būkite pasiruošę išklausyti. Jeigu turite galimybę, pasiūlykite padėti, kartu paieškokite artimiausio specializuoto pagalbos centro, krizių centro, palydėkite moterį ten. Taip pat svarbu nepalikti moters izoliuotos, kokia ją bando paversti jos partneris. Dažniau susisiekite su ja, paklauskite kuo galėtumėte padėti. Ir žinoma, ypatingai reikėtų vengti bet kokių auką kaltinančių pasakymų, kad gal ji pati kažką ne taip pasakė ar padarė. Šios moterys ir taip išgyvena stiprius kaltės jausmus ir joks žmogus, už jokius veiksmus ar žodžius, neturi teisės fiziškai ar psichologiškai smurtauti prieš kitą“, – patarė mokslininkė ir Krizių įveikimo centro savanorė. Šiame centre ji konsultuoja ir partnerio smurtą patiriančias moteris. Paprastai jos jau išėjusios iš smurtinio santykio.
„Mano darbas būna orientuotas į tuos psichologinius sunkumus, kurie atsiranda būtent po šio išėjimo. Intymaus partnerio smurtas palieka žymę moters gyvenime ilgam laikui. Konsultacijų metu tenka dirbti su moterų sužalota saviverte, savo tapatumo praradimu, savęs suvokimo pokyčiais. Stengiamės atkurti kontrolės jausmą, mokomės brėžti asmenines ribas, atrasti savo stiprybes bei tarsi susistatyti save iš naujo. Visa tai reikalauja laiko, energijos, tačiau emociškai atsistatyti tikrai įmanoma“, – įsitikinusi psichologė.
„Gesiname gaisrus, nors reikėtų padaryti viską, kad jie neįvyktų“
„Smurto lyties pagrindu tendencijos nesikeičia, nes mes valstybėje su situacijos priežastimis kol kas nedirbame. Viskas, kas vyksta šiuo metu, yra gaisrų gesinimas“, – savo nuomonę išsakė D.Baranauskė. Anot jos, tai – ne tik žmonių likimai, didžiulė finansinė našta valstybei. „Be to, smurto kaštai didėja. Užsidarėme karantinui pavasarį ir statistika jau rodė smurto atvejų padaugėjimą“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Daug metų Kauno moterų draugijoje dirbusi ir smurto aukoms kompleksinę pagalbą teikusi moteris šiuo metu vadovauja labdaros ir paramos fondui „Frida“, kurio vienas iš tikslų ir yra siekti, jog į smurto lyties pagrindu problemą būtų žiūrima plačiau. Taip pat – kad pagaliau būtų inicijuojami ir reikiamo dėmesio sulauktų prevencija. „Kol kas trūksta ir programų, ir bendros politikos. Dirbdama su nukentėjusiomis moterimis matydavau, kad jos sugrįžta vėl ir vėl. Smurtas taip paprastai nesibaigia. Tai yra mechanizmas, iš kurio sunku išeiti. Todėl, greta pagalbos aukoms, reikia pasirūpinti prevencija – kad smurto atvejų būtų kuo mažiau“, – 15min sakė pašnekovė. Jos nuomone, ypač svarbu, kad palaipsniui keistųsi visuomenės požiūris į smurtą lyties pagrindu. Kad tai būtų pasiekta, reikia dirbti su visomis visuomenės grupėmis. Tačiau svarbiausia – šviesti jaunimą. Kol kas tyrimai rodo, kad nemažos dalies jaunų žmonių požiūris į smurtą lyties pagrindu yra panašus į jų tėvų: romantika ir meilė dažnai painiojama su kontrole, kas galiausiai veda į jau minėtą smurto ratą.
Tyrimas: Lietuvos intymaus partnerio smurto rodikliai – vieni aukščiausių ES
2019 m. prof. dr. Ritos Žukauskienės vadovaujama tyrimų grupe atliko Lietuvos mokslo tarybos finansuotą tyrimą, kuriuo siekta nustatyti smurto intymiame santykyje paplitimą Lietuvoje. Šiame tyrime dalyvavusi ir A.Bakaitytė teigė, kad tyrimo rezultatai nenustebino. „Tyrimas atskleidė, kad 51,2 proc. moterų bent kartą per savo gyvenimą patyrė intymaus partnerio smurtą, o per pastaruosius 12 mėnesių (nuo tyrimo pradžios) smurtą patyrė 29,2 proc. moterų. Tokie skaičiai rodo, kad kas antra moteris Lietuvoje per gyvenimą yra patyrusi intymaus partnerio smurtą, o kas trečia jį patyrė per pastaruosius metus“, – sakė Mykolo Romerio universiteto doktorantė.
Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje labiausiai paplitusi smurto forma yra psichologinis smurtas, mažiausiai – seksualinis smurtas. Tačiau, anot A.Bakaitytės, net ir mažiausi rodikliai kelia susirūpinimą.
Lietuvoje labiausiai paplitęs yra psichologinis smurtas.
„Lyginant fizinio ir seksualinio smurto rodiklius su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvos situacija kur kas prastesnė už JAV, Australiją ir Ispaniją, taip pat Lietuvos intymaus partnerio smurto rodikliai yra vieni aukščiausių tarp ES šalių“, – teigė mokslininkė. Daugiau šio tyrimo duomenų rasite skaidrėse.
Anot jos, reikėtų nepamiršti, kad šis tyrimas buvo atliktas 2019 m., kai dar nebuvo pandemijos, dėl kurios tyrimo rodikliai dabar greičiausiai būtų kur kas didesni.
„Todėl dabar ypatingai svarbu būti atidiems ir jautriems tam, kas vyksta aplink mus ir nelikti abejingiems. O jeigu jūs patiriate smurtą iš savo partnerio – išdrįskite kreiptis pagalbos. Tikrai yra žmonių, kurie gali jums padėti“, – priminė A.Bakaitytė.
Kur ieškoti pagalbos smurto aukoms?
