Nusekė paskui savo pašaukimą
Vaistininko karjerą M.Malinskas pradėjo prieš 20 metų, dar nebaigęs farmacijos studijų – po trejų metų mokslų jau buvo galima pradėti dirbti pagal specialybę. Tuomet viena didžiausių vaistinių šalyje buvo tik neseniai pravėrusi duris ir jaunas vyras iškart buvo įtrauktas į naujų iššūkių bei atsakomybių sūkurį.
„Mano mintis buvo įsidarbinti šiek tiek anksčiau, dar prieš baigiamuosius egzaminus, nes nerimavau, jog į rinką paleidus 80 naujų tos srities specialistų, bus gana sudėtinga rasti savo vietą, – šypteli M.Malinskas. – Ši pradžia buvo labai įdomi. Daug jaunų žmonių, tad mokėmės vieni iš kitų kasdien. Pirmosios gyvenimo pamokos, daug naujovių, patirties, labai įdomus kolektyvas. Su kai kuriais žmonėmis bendraujame iki šiol.“
Per daug metų darbo „Eurovaistinėje“ Mariui teko padirbėti ir įvairiuose miestuose – Vilniuje, Širvintose, Kėdainiuose, kol galiausiai likimas jį nuvedė į… Nidą.
Keli mėnesiai Nidoje virto nauju gyvenimu
„Aplinkybės galiausiai taip susiklostė, kad manęs paprašė kelis mėnesius padėti Nidos vaistinėje. Nebuvo nei minčių, nei kalbos, kad ten liksiu. Pirminis planas – komandiruotė mėnesiui ar dviems. Tačiau vėlgi gyvenimas pateikė staigmenų – man ten pradėjo labai patikti! Kadangi kaip tik atsilaisvino vadovo pozicija, o mano asmeniniame gyvenime įvyko didelių permainų, pasiryžau šiai avantiūrai – kraustytis gyventi į Nidą ir čia dirbti. Man reikėjo naujos pradžios, jiems reikėjo manęs – klausimų nebeliko“, – pasakoja pašnekovas.
Ir štai taip „nejučia“ Marius Nidoje jau gyvena gerą dešimtmetį: „Nors gimiau Kėdainiuose, o vėliau gyvenau Vilniuje, pabuvęs Nidoje įsitikinau – esu gamtos vaikas ir miesto gyvenimas man nėra toks malonus, kaip mažo miestelio. Taip, daug metų pragyvenau Vilniuje, tačiau jutau – tai nėra išties mano. Nežinau, kaip gyvenimas klostysis ateityje, bet šiai dienai tikrai jaučiuosi savo rogėse – tiek darbe, tiek šiame miestelyje. Paprastai ir trumpai pasakyčiau taip – man čia tiesiog gera.“
Pašnekovas šypsosi pridurdamas, kad šis kardinalus pokytis buvo bene geriausias sprendimas jo gyvenime.
Ne vienas hobis – mažo miestelio dovana
Marius pasakoja, kad Nidoje jis natūraliai turėjo daugiau laiko ir galimybių užsiimti įvairiomis veiklomis: keliauja su motociklu, groja grupėje, tapo Nidos miesto tarybos nariu.
„Su nauju etapu Nidoje atsirado ir naujų veiklų. Taip nutiko, kad čia atsitiktinai susipažinau su vietinės kapelos vadovu, kuris prikalbino mane groti. Esu baigęs muzikos mokyklą, tačiau savo muzikinį augimą toliau tęsiau būtent prisijungęs prie kapelos, kur išmokau groti kontrabosu. O jau keletą metų bandau suvaldyti ir armoniką!“ – šypteli jis.
Šis hobis netruko pavirsti svarbia gyvenimo būdo dalimi – kapelos kolektyvas dalyvauja įvairiuose renginiuose, filmuojasi muzikinėse TV laidose, dalyvauja kapelų ir dainų šventėse. Muzikuojant teko lankytis ir įvairiose šalyse ne tik Europoje, bet ir Amerikoje.
„Realiai kelionių mano gyvenime padaugėjo būtent su kapelos veikla, tad labai džiugu, kad mylima veikla atveria galimybes apjungti dar ir kitą mėgstamą veiklą“, – sako pašnekovas.
O kad keliauti M.Malinskas mėgsta, išduoda ir dar vienas pomėgis – leistis į ilgą kelią motociklu. „Neįtikėtina, tačiau ir šią mano pusę atskleidė darbas „Eurovaistinėje“, – juokiasi jis. – Vieną vasarą į Nidą padirbėti buvo atvykusi kolegė iš Kauno – besidarbuodami įsikalbėjome, kad ji su vyru keliauja motociklu, o aš turėjau išsilaikęs motociklo teises, tik jos jau ilgą laiką dulkėjo padėtos ant lentynos. Taigi kolegė vienąkart papasakojo, kaip jie keliauja, antrąkart, na, trečiąkart jau nesusitvardžiau – reikia prisijungti ir savomis akimis viską pamatyti! Taip susidraugavome ir kartu leidomės į ne vieną kelionę – iš viso drauge keliavome tris sezonus.“
Klientai pamatė kitomis akimis
Na, o be hobių Mariui kasdien reikia darbuotis Nidos „Eurovaistinėje“, o čia, sako jis, nors ir mažas miestelis, būna dienų, kuomet veiksmo – apstu, ypač – šiltuoju metų sezonu.
„Sezono metu vietiniai „paskęsta“ turistų sraute, tačiau ne sezono metu pagrindiniai klientai lieka vietiniai žmonės. Atvirai kalbant, sakyčiau, kad prireikė kokių trejų metų, kol vietiniai žmonės mane prisileido, atsirado ryšys. Žmonės pamatė, kad aš čia jau kelintus metus iš eilės, jie sutinka mane mieste, miške, galiausiai – su meškere ant molo, tad natūraliai atsiranda žmogiškas pasitikėjimas“, – atvirauja specialistas.
Vyras pasakoja, kad darbas jam išties patinka, juk kitaip vienoje srityje tokio didelio darbo stažo nebūtų sukaupęs.
„Pasikartosiu – jaučiuosi tikrai savose rogėse. Darbas mažo miestelio vaistinėje skiriasi nuo darbo didmiesčiuose – pastaruosiuose vienoje vaistinėje galima rasti įvairių sričių profesionalus, o mažoje vaistinėje už viską esi atsakingas pats, tad normalu, kad turi išmanyti apie labai skirtingus dalykus, juk ne tik vaistų žmonės ateina, bet ir, pavyzdžiui, kremo. Bet specialistas nėra vaikščiojanti enciklopedija, taigi, būna, kartu su klientu gilinamės į etiketes, padiskutuojame, ieškome geriausio varianto – taip ir gyvename: žmogiškai, paprastai, įsiklausydami vienas į kitą“, – šypteli M.Malinskas.
„Eurovaistinė“ turi 272 vaistines visoje Lietuvoje ir nuolat plečiasi, todėl gali pasiūlyti darbo vietas bene visuose miestuose tiek vaistininkams, tiek farmakotechnikams. Čia pozicijas sau gali rasti studijuojantys, ką tik studijas baigę, ar dešimtmečius vaistinių sektoriuje veikiantys profesionalai. Darbo pasiūlymus galite rasti https://www.apie-eurovaistine.lt/karjera/ arba paskambinus telefonu 8 659 90467.
Prisijunk prie mūsų ir atrask savo galimybes!
