Medikai sulaukė ir nukentėjusių eismo įvykiuose
Pasak Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės gydytojo Skubios pagalbos skyriaus gydytojo traumatologo Artūro Zubricko, paprastai ligoninė per parą sulaukia apie 100 traumuotų žmonių, tačiau trečiadienį jų laukiama daugiau.
„Pirmadienį, kai iškrito pirmasis sniegas, sulaukėme 135 žmonių. Tai jau tikrai didelis skaičius. Esant nepalankioms oro sąlygoms, sulaukiame maždaug iki 150 susižeidusių pacientų. Šiandienos diena ypatinga nukentėjusiais po autoįvykių. Paprastai mieste žmonės važiuoja lėtai ir didelių traumų nebūna, o šiandien jau nuo ankstaus ryto vežė pas mus žmones su trumpųjų, ilgųjų kaulų lūžiais.
Pavyzdžiui, turėjome atvejį, kai moteris išlipo iš mašinos pasiimti avarinio ženklo, nes slidžiame kelyje jos automobilis apsisuko, o kaip tik tuo metu ant jos užlėkė vilkikas – vairuotojas nespėjo laiku sustabdyti. Moteris nuo to momento daugiau nieko neatsimena – ji buvo praradusi sąmonę“, – pasakojo medikas.
Vien ryte pagalba buvo suteikta nukentėjusiesiems iš trijų avarijų, taip pat iš pat ryto dėl slydimo traumų kreipėsi 10 žmonių. Iš esmės tokie skaičiai rodo, kad kol kas situacija kontroliuojama.
Į ligoninę žmonės plūsta trimis bangomis
A.Zubricko teigimu, dažnai traumos, patirtos paslydus, nesukelia pavojaus gyvybei, tačiau žmogų padaro nedarbingą ilgam – bent porai mėnesių, kadangi traumos įvyksta ilgai gyjančiose kūno vietose. Tai kulkšnių, stipinkaulio lūžiai, raiščių patempimai ar plyšimai.
„Į mus žmonės kreipiasi keliomis bangomis. Pirmieji atvyksta iš karto po traumos. Tai žmonės, kurie anksti vyksta į darbus, vaikus veža ar veda į darželius, į mokyklą. Antra banga pasirodo maždaug po 2-3 valandų. Tai žmonės, kurie ryte patyrė traumą, bet tikėjosi, kad truputį pakentės ir skausmas sumažės, tačiau tai neįvyksta. Trečia banga būna vakare, kai žmonės baigia darbą, poliklinikos jau nedirba, o dėl ryte patirtos traumos jie vis dar jaučia skausmą, todėl atvyksta pas mus. Pavyzdžiui, vakar į mus kreipėsi žmonės, kurie traumas patyrė sekmadienį arba pirmadienį.
Apie 60 proc. žmonių krisdami patiria čiurnos traumą: paprastai krentant užsuka koją ir arba patempiami raiščiai, arba jie plyšta, arba jau lūžta kaulai. Kita didelė traumų grupė, kai žmogus krisdamas bando apsisaugoti remdamasis tiesia ranka ir dėl to lūžta stipinkaulis. Apie 10 proc. atvejų nukenčia kelio sąnarys. Paskutinė didesnė grupė – pakaušio muštinės žaizdos, kai krenta ir susimuša galvą, prasikerta pakaušį arba kaktą“, – vardijo gydytojas.
Patarimai, galintys apsaugoti nuo kaulų lūžių
Pasak traumatologo, trauma, populiariai kalbant, yra kinetinės energijos poveikis, o rizikos veiksnių labai daug – slidi danga, nepatogi avalynė, skubėjimas, neapdairumas ir pan. Kuo didesnis smūgis, kuo didesnė žmogaus masė, kuo didesnė kinetinė energija į tam tikrą tašką, tuo stipresnė trauma.
Labai dažnai krisdamas žmogus intuityviai bando apsisaugoti remdamasis ištiestomis rankomis. Tai viena didžiausių klaidų, dėl kurios dažnai lūžta rankų kaulai. Taip pat dėl apkrovos rankoms gali išnirti alkūnė, petys. Todėl ant žemės geriau atsidurti visu korpusu. Tuomet smūgį sugers didesnis paviršius ir trauma bus švelnesnė.
Einant slidžiu keliu taip pat patartina rankų nelaikyti kišenėje, nes rankos gali padėti mums išlaikyti pusiausvyrą, kai slystame. Geriausia, kad jos būtų laisvos. Jeigu avalynės padai yra slidūs, verta iš anksto pasirūpinti apkaustais, mažinančiais slydimą, ar bent jau ant padų prisiklijuoti pleistro juosteles.
Nukritus nereikia iš karto šokti ir keltis. Verta pagulėti keletą sekundžių, pajudinti galūnes, jas apžiūrėti, kad įsitikintumėte, jog viskas gerai. Jeigu galūnė deformuota, jokiu būdu negalima stotis, nes prisidarysite dar daugiau bėdos. Tokiu atveju geriausia iškart kviestis greitąją pagalbą.
„Kai išeini ir pamatai, kad visur ledukas, supranti, kad reikia eiti lėtai, mažais žingsniais. Vis tiek slystelėjimo turbūt neišvengsite, tik vieniems viskas baigiasi sėkmingiau, kitiems – liūdniau. Tačiau visgi pats žmogus atsakingas už save, jis turi įvertinti visas rizikas“, – svarstė pašnekovas.
