Apie tai kalbamės su Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadove, vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaite bei RVUL klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskiene.
Dr. J.Motiejūnaitė sako, kad dažnai žmonės nuodingų grybų gali prisirinkti ir iš godumo, ir dėl grybavimo manijos, taip pat ji dalinasi patarimais, į ką reikėtų atsižvelgti grybaujant.
– Kai ateina ruduo, socialinėje erdvėje žmonės dalinasi tuo, kad renka ir valgo musmires, komentuodami, kad šios skanios, tik reikia mokėti paruošti. Tačiau visi puikiai žinome, kad musmirės yra nuodingos. Su kokiomis pasekmėmis galima susidurti jas valgant? Kokių nuodingų medžiagų turi musmirės?
– Pirmiausia, tai musmirė musmirei nelygi. Tarp musmirių yra valgomų (netgi delikatesinių – tiesa, pastarosios pas mus neauga), yra mirtinai nuodingų. Pavyzdžiui, rausvoji musmirė yra valgoma, paprastoji musmirė yra nuodinga, bet ne mirtina (bent jau daugumai žmonių), o žalsvoji ir smailiakepurė musmirė yra mirtinai nuodingos. Pastarųjų užtenka suvalgyti vos ketvirtį kepurėlės ir jau galima mirtinai apsinuodyti.
Smailiakepurė ir žalsvoji musmirės turi amtoksinų ir falotoksinų, kurie sukelia ląstelių irimą, ypač kepenų ir inkstų ląstelių, žaliojoje musmirėje dar yra falolizino, kuris sukelia kraujo kūnelių irimą. Paprastojoje musmirėje yra muscimolio ir ibuteninės rūgšties, kurie yra žymiai mažiau toksiški, veikia nervų sistemą.
– Kokiais grybais žmonės apsinuodija labiausiai? Kitaip tariant, kokie valgomi ir nuodingi grybai yra panašiausi tarpusavyje?
– Kokiais grybais Lietuvoje apsinuodijama daugiausiai, tikriausiai reiktų klausti toksikologų. Bet spėju, kad daugiausiai apsinuodijama musmirėmis, bobausiais ir galbūt kelmabudėmis ir kūgiabudėmis. Musmires lengva supainioti su ūmėdėmis, žaliuokėmis, gudukais ir pievagrybiais; bobausiais ir nesupainioję apsinuodija, o kelmabudes ir kūgiabudes supainioja su kelmučiais.
– Koks yra pats nuodingiausias grybas Lietuvoje?
– Mirtinai nuodingų yra bent kelios rūšys, bet pavojingiausia yra žalsvoji musmirė, kadangi lengviausiai supainiojama su populiariais valgomais grybais.
– Ką manote apie nuolatinius skelbimus, kuriuose rašoma, kad superkamos šviežios ir džiovintos musmirės? Ar jos išties gali būti panaudojamos, kaip teigiama, gydymosi, medicinos tikslais, ar tai tėra mitas?
– Paprastosios musmirės superkamos tikrai ne medicininiams tikslams, o kaip haliucinogeninis grybas arba lengvas narkotikas. Jos superkamos dėl to, kad ir Lietuvoje, ir kai kuriose kitose šalyse musmirės yra „pilkojoje“ įstatymų zonoje – nėra draudžiamos, priešingai nei populiarieji haliucinogeniniai grybai, priklausantys glotniagalvinių šeimai.
Tai, kad į paprastųjų musmirių vartojimą žiūrima kiek pro pirštus, lemia kelios priežastys: musmirių neįmanoma užsiauginti, jas galima rinkti tik gamtoje, be to, musmirių naudojimas yra gerokai rizikingesnis, toksinis poveikis stipresnis.
– Žmonės renka ne tik musmires, bet ir kitus nuodingus grybus, pavyzdžiui, pilkąsias meškutes. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokį elgesį? Kodėl žmonės sąmoningai renka grybus, kurie nuodingi, kai miške gausu valgomų ir naudingų grybų?
– Kodėl renka tokius grybus? Dėl grybavimo manijos, kartais tiesiog dėl godumo, kad tik prisirinktų daugiau. Na, ir tiesą pasakius, meškutes daugiau renka tada, kai kitų grybų mažai. Dar turi pasiteisinimą – visą gyvenimą valgiau, mano tėvai valgė, kokie gi jie nuodingi? Tam tikra prasme jie gali būti teisūs, nes meškutės nuodingos ne visiems žmonėms.
Tačiau daliai žmonių meškutės gali sukelti autoimuninę reakciją, dėl kurios visiškai sutrinka organizmo funkcijos ir ilgainiui liaujasi dirbti visi organai. Būklė negydoma, priešnuodžių nėra, apsinuodijimas baigiasi mirtimi. Yra nuomonių, kad reakciją gali išprovokuoti ir ilgalaikis, gausus meškučių valgymas. Meškutės kaip rusiška ruletė – daugumai jas valgant nieko neatsitiks, bet ar gali žmogus garantuoti, kad nepriklauso tai mažumai, kuriai gali baigtis blogai?
– Kokiais patarimais pasidalintumėte su grybautojais? Kokias klaidas jie daro dažniausiai? Kokias taisykles grybautojai turėtų žinoti?
– Nerinkti grybų valgymui, kurių idealiai nepažįstate. Neiti grybauti su vadovais grybams pažinti, negrybauti su grybų atpažinimo programėlėmis. Neprisirinkti krepšio nepažįstamų grybų ir paskui neklausinėti socialiniuose tinkluose, ar jie valgomi – tai ir pavojinga (mačiusi stulbinančiai neteisingų apibūdinimų ir patarimų, kuriuos „geranoriai“ teikia klausiantiems socialiniuose tinkluose), ir gamtai nenaudinga – juk jei nevalgysite, išmesite į sąvartyną, o gamtoje palikti tie jums netinkami grybai pamaitintų daug organizmų, paskleistų sporas ir toliau dalyvautų miško medžiagų apykaitos rate.
Apsinuodyti galima ir valgomais grybais
RVUL klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė sako, kad apsinuodyti galima tiek valgomais, tiek nevalgomais grybais.
„Valgomais grybais dažniausiai apsinuodijama juos neteisingai pagaminus, suvalgius netinkamai laikytų ir pasenusių grybų, grybais persivalgius ar juos vartojant kartu riebiais padažais, alkoholiu. Paminėtina, kad netinkamai laikomuose konservuotuose grybuose gali gamintis nuodingas botulino toksinas. Pakelėse ir pramoniniuose rajonuose surinktuose grybuose gali kauptis sunkieji metalai, todėl reikėtų atidžiai rinktis vietą, kurioje grybaujama“, – sako toksikologė ir pažymi, kad Lietuvoje auga 7 mirtinai nuodingų grybų rūšys – smailiakepurės musmirės, nuodingieji nuosėdžiai, eglinė kūgiabudės, rausvėjančiosios plaušabudės, aršioji ir nuodingoji tauriabudės, o pati nuodingiausia ir pavojingiausia yra žalsvoji musmirė.
Verta žinoti, kad jauną šios rūšies musmirę nesunku supainioti su ūmėde, taip pat yra kitų mažiau nuodingų grybų.
– Kokie požymiai ištinka apsinuodijus ir kada išryškėja? Kokios galimos pasekmės?
– Dažniausiai pasitaikantys simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo raižymas, galvos skausmas ar svaigimas. Apsinuodijimo grybais simptomai gali pasireikšti jau po kelių valandų ar net kitą dieną. Jei prasidėjus simptomams savijauta nepagerėja per 4–6 val., būtina kreiptis į gydytoją, kuris išsiaiškins, ar tai – virškinimo sutrikimas, ar rimtesnis apsinuodijimas nevalgomais, nuodingais grybais.
Labai svarbu prisiminti, kad kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.
Labai svarbu prisiminti, kad kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas. Pavyzdžiui, suvalgius žalsvųjų musmirių žmogus pirmąją dieną jaučiasi gerai, nes apsinuodijimo simptomai dažniausiai ima reikštis tik praėjus 12–24 val. po valgio. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus, nes kuo ilgiau žmogus delsia, tuo mažesnė tikimybė jam padėti, išvengti inkstų, kepenų komplikacijų.
– Kaip gydomi žmonės apsinuodiję grybais?
– Jei tai paprastas apsinuodijimas valgomais grybais – reikėtų sukelti vėmimą, kad iš skrandžio būtų pašalintas sunkiai virškinamas maistas. Tik tada (ne atvirkščiai) reikėtų gerti vandens ar kitų skysčių su mineralinėmis medžiagomis.
Jei apsinuodijimas sunkus, žmogus labai gausiai vemia, jį ištiko traukuliai, jis prarado sąmonę, būtina kuo greičiau kviesti skubią medicinos pagalbą. Laukiant medikų žmogaus negalima palikti vieno, taip pat reikėtų jį paguldyti ant šono, kad neužspringtų.
