Geriausiu atveju vaistas neveiks
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys įsitikinęs, kad viena iš šiandienos bėdų, galinčių turėti rimtas pasekmes, kad vis labiau populiaru užsiimti savigyda. Kitaip tariant, pasiskaito internete apie juos varginančius simptomus, nusistato sau ligą ir patys pasiskiria gydymą. Baisiausia, kad ir vaistus perka patys, nepasitarę su gydytoju. Jeigu jų negauna vaistinėje, įsigyja iš neaiškaus pardavėjo arba turguje.
„Nežinant, kas yra pardavėjas, gali būti labai liūdnos pasekmės. Kadangi šie vaistai dažniausiai nėra registruoti Lietuvoje, nepatikrinti dokumentai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie vaisto saugumą, nėra aiškus gamintojas, nežinoma, ar teisingai nurodyta vaisto sudėtis: gali būti net taip, kad tabletės sudėtyje net nėra ligai gydyti reikalingos veikliosios medžiagos arba tos medžiagos visai kitos ir gali turėti šalutinį poveikį. Tuo tarpu kaina be galo gundanti, 2-3 kartus mažesnė nei mūsų vaistinėse. Vis dėlto pirkti tokį vaistą – didžiulė rizika“, – teigė pašnekovas.
Gali būti net taip, kad tabletės sudėtyje net nėra ligai gydyti reikalingos veikliosios medžiagos arba tos medžiagos visai kitos ir gali turėti šalutinį poveikį.
Pagaliau reikia pripažinti, kad tai kontrabanda. Jeigu norime, kad šešėlinė ekonomika mažėtų, turėtume būti sąmoningi ir ne tik nepirkti tokių vaistų, bet apie juos parduodančius nelegalius pardavėjus pranešti policijai.
Ieškoti vaistų turguje dažnai pastūmėja įprotis
Beje, dalis žmonių eina į turgavietę ieškoti vaistų, kuriuos buvo įpratę gerti sovietmečiu. Pasak G.Žižio, iš tiesų vienu metu kai kurie vaistai, neatitikę geros gamybos praktikos reikalavimų, buvo dingę, tačiau vėliau jie vėl pasirodė kaip maisto papildai.
„Pavyzdžiui, buvo dingęs validolis, tačiau dabar jo galima nusipirkti vaistinėse oficialiai. Taip pat vėl atsiradęs ichtiolo tepalas, kurio žmonės vienu metu ieškodavo tik turgavietėse. Sovietmečiu širdžiai vartojamą korvalolį šiandien pakeitė širdies lašai, gudobelių ekstraktas.
Taigi dėl anksčiau įprastų ar buvusių sovietinių vaistų eiti į turgų nereikia. Nusipirkęs vaistą turguje tu niekam jokių pretenzijų nepareikši. Jei grįši po valandos, ta pardavėja jau gali sėdėti traukinyje atgal į Minską. Tai labai rizikinga situacija. Vaistai yra ta sritis, su kuria nevalia elgtis neatsakingai, nes galima sau labai pakenkti“, – tikino pacientų atstovas.
Kaip legalų pardavėją nuo nelegalaus atskirti internete
Vaistų pardavimą turguje ar kitoje nelegalioje rinkoje kontroliuoja policija, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), esant reikalui, teikia informaciją policijai dėl produkto priskyrimo vaistiniams preparatams, jo legalumo.
Vaistų prekyba internetu taip pat labai griežtai reglamentuojama. Lietuvoje siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės arba kitoje Europos Sąjungos valstybės įmonės, turinčios teisę parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu gali būti siūlomi parduoti tik nereceptiniai vaistiniai preparatai.
Kiekviename interneto svetainės puslapyje, kuriame vaistinė siūlo parduoti nereceptinius vaistus, turi būti aiškiai matomas bendrasis Europos Komisijos nustatyto dizaino logotipas, atpažįstamas visoje Europos Sąjungoje.
Bendro logotipo ES tikslas yra padėti gyventojams įsitikinti ar vaistiniai preparatai nuotoliniu būdu siūlomi teisėtai. Logotipu galima pasitikėti tik tada, jei spustelėjus ant jo atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas, ar sąraše yra nuoroda į vaistinės internetinę svetainę.
VVKT specialistų teigimu, kitų negu šioje informacijoje nurodytų asmenų siūlomi įsigyti internetu vaistiniai preparatai yra parduodami neteisėtai ir, juos įsigyjant, gali kilti pavojus sveikatai ir gyvybei, kadangi tokiu būdu parduodami vaistai gali būti falsifikatai.
Pasitaiko vaistų su draudžiamomis medžiagomis
Pasak specialistų, svarbu suprasti, kad dauguma nelegalių prekybininkų vaistus laiko ir transportuoja netinkamomis sąlygomis, neužtikrindami tinkamos temperatūros, oro drėgmės ir kitų sąlygų. Jei vaistai gabenami neteisingai, jie gali prarasti savo poveikį ir net tapti pavojingi sveikatai.
Specialistai pataria pirmiausiai eiti į vaistinę ir ten rinktis pigesnį, tačiau tikrai kokybišką ir patikrintą vaistą.
Pagaliau ES ir trečiosiose pasaulio šalyse reikalavimai vaistų saugumui ir sudėčiai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra uždrausta prekiauti maisto papildais bei vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra sibutramino. Ši medžiaga veikia centrinę nervų sistemą, kelia kraujospūdį, gali sutrikdyti širdies, nervų sistemos veiklą, taip pat sukelti psichikos sutrikimus. Tačiau ši medžiaga nėra draudžiama Rusijoje ir turguje galima įsigyti preparatų su sibutraminu, pavyzdžiui, maisto papildų lieknėjimui.
Tuo tarpu G.Žižys patvirtino, kad per POLA renginius sulaukiantis ne vieno paciento klausimo apie galimybes vaistus įsigyti ne vaistinėje. Dauguma jų nė nesusimąsto, kad turguje parduodami vaistai gali būti netikri ar net pavojingi.
Nors visi nori sutaupyti, tik vis dar pasitaiko žmonių, kurie nesusimąstydami daro tai savo sveikatos sąskaita ir iš taupumo renkasi rusišką ar baltarusišką produkciją, manydami, kad nesvarbu, kur vaistas pagamintas, jo sudėtis visur bus vienoda. Tačiau tai patikrinti įmanoma tik vaistą ištyrus laboratorijoje.
Beje, vaistų kainos gali skirtis ir vaistinėse – skirtingų gamintojų vaistai, turintys tą pačią veikliąją medžiagą, taip pat gali kainuoti pigiau. Tad specialistai pataria pirmiausiai eiti į vaistinę ir ten rinktis pigesnį, tačiau tikrai kokybišką ir patikrintą vaistą.
