Kartais vienus ar kitus reklamuojamus medikamentus pacientams rekomenduoja gydytojai, tačiau, paieškojus daugiau informacijos, paaiškėja, kad toks gydytojas iš tikro net neegzistuoja.
Paprastai netikri vaistai yra pardavinėjami įvairiose interneto svetainėse, kurios yra registruotos ne Lietuvoje, o trečiojo pasaulio šalyse, tad sudėtinga nustatyti ir nubausti tikrąjį kaltininką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovės spaudai Aistės Tautvydienės teigimu, tarnyba reguliariai sulaukia pranešimų apie reklamuojamus netikrus medikamentus.
„Ar daug gauname skundų? Įvairiai. Kartais kelias savaites tylu, o kartais per dieną keli kreipiasi. Dažniausiai apie tai praneša pilietiški asmenys, o tie, kurie nusipirko, vartojo, nukentėjo – ne. Matyt, patys suvokia, kad apsigavo“, – sako VVKT atstovė ir priduria, kad tokie pranešimai itin suintensyvėjo pastaraisiais metais, tačiau kodėl – atsakymo kol kas nėra.
Reklamas, siūlančias neaiškios kilmės produktus, pristatomus kaip vaistus, žmogus gali pamatyti populiariuose šalies portaluose. Jas kiekvienam žmogui individualiai sugeneruoja „Google“ paieška, o tai reiškia, kad vienas žmogus šiuos reklaminius skelbimus mato, o kitas – ne. Pasak A.Tautvydienės, pasitaiko atvejų, kad tokie produktai reklamuojami ir laikraščiuose, žurnaluose.
Ieško ir vaistinėse
Kristina Zacharevič, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė, tikina, kad į vaistinę gana dažnai užsuka žmonės, kurie prašo kokio nors negirdėto vaisto.
„Gana dažna situacija, kai ateina į vaistinę žmogus ir pasako firminį vaisto pavadinimą, o ne veikliąją medžiagą. Jei tokio vaisto nebūnu girdėjusi, tai pirma mintis, kuri ateina į galvą, yra ta, kad gal šiomis dienomis rinkoje atsirado naujas vaistas, kurio dar nežinau. Tuomet tikrini informaciją VVKT duomenų bazėje, o kai joje nerandi, supranti, kad vaistas mūsų šalyje neregistruotas, klausi, iš kur žmogus sužinojo ir išgirsti, kad pamatė reklamą internete.
Tokių atvejų buvo ne vienas. Tuomet žmonėms bandome paaiškinti, kad tai nežinia, kokios kilmės prekė, kad su ja neatlikti jokie klinikiniai tyrimai, ji nepatvirtinta mūsų šalyje, ir raginame juos nerizikuoti savo sveikata. Manau, daugelis žmonių įsiklauso į tai, ką sakome, ir neskuba pirkti neaiškios kilmės produktų“, – sako vaistininkė.
Kaip neapsigauti?
VVKT atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų rinktis tik patikrintus, Lietuvoje registruotus vaistinius preparatus ir gydymosi būdus. Ar siūlomas įsigyti vaistas yra Lietuvoje registruotas, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia apsilankyti tarnybos internetiniame puslapyje. Be to, svarbu atminti, kad Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus, tad jei informacijos apie reklamuojamą produktą registre nėra, tikėtina, kad jis – tikrai ne vaistas.
Anot A.Tautvydienės, vaistiniai preparatai gali būti registruojami teikiant tarnybai paraiškas pagal nacionalinę, decentralizuotą ir savitarpio pripažinimo procedūras. Kokią procedūrą rinktis, sprendžia pats vaisto registruotojas ir teikia paraišką. Priklausomai nuo pasirinktos procedūros tipo, vaisto registracija trunka nuo 90 iki 210 dienų.
Paklausta, kuo rizikuoja žmonės, vartodami neaiškios kilmės produktus ligoms gydyti, vaistininkė K.Zacharevič atviravo aiškaus atsakymo neturinti, esą priklauso nuo to, ką žmogus nusipirko.
„Viskas priklauso nuo sudėtinių dalių ir yra labai individualu. Geriausiu atveju, jei vadinamas „vaistas“ pagamintas iš kokios nekaltos nevaistinės medžiagos, pavyzdžiui, kreidos, tai nieko nenutiks sveikatai, žmogus tik praras pinigų ir gana nemažai. Tačiau vartojant neaiškios kilmės produktus, pristatomus kaip vaistus, gali pasireikšti ir labai nemalonių, nepageidaujamų šalutinių poveikių, kurie gali padaryti neatstatomos žalos sveikatai“, – perspėja vaistininkė.
Kaip saugiai pirkti internetu?
VVKT atkreipia dėmesį į tai, kad visus vaistinius preparatus derėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba vaistinių svetainėse, kurios pažymėtos specialiu logotipu. Tokį ženklą privalo turėti visos legaliai Europos Sąjungos šalyse veikiančios vaistinės.
Pasak A.Tautvydienės nesaugu vaistus pirkti ir turguje ar iš žmonių internete, net jei jie ir pagaminti teisėto gamintojo. Jei vaistas pakliūva į neteisėtą platinimo grandinę, jis tampa falsifikatu. Saugūs vaistai yra tik tie, kurie yra tinkamai gabenami ir laikomi, kurių galiojimo laikas nepasibaigęs, pakuotės yra originalios t. y. vaistai neperpakuoti, o tokį saugumą gali garantuoti tik legalūs vaistų pardavėjai.
