„Paprastai žmonės pavojingas atliekas sieja su didelėmis pramonės įmonėmis ar gamyklomis. Retas susimąsto, kad daug jų susidaro ir kasdieninėje buityje. Pavyzdžiui, tepaluotas skuduras atrodo menkniekis. Tačiau tokių ir panašių atliekų kiekvienuose namuose susidaro nemaži kiekiai ir jos, tinkamai nerūšiuojamos ir neperdirbtos, gali padaryti didžiulę žalą aplinkai ir gyventojams. Deja, neretai tokios žalos nebeįmanoma atstatyti“, – teigia bendrovės „Žalvaris“, kuri užsiima pavojingų atliekų tvarkymu, komercijos direktorius Sigitas Ašmonas.
Lietuvoje kasmet vidutiniškai surenkama apie 5 mln. tonų įvairių atliekų. S.Ašmonas pataria, kaip atskirti pavojingas atliekas buityje ir kaip su jomis tinkamai atsisveikinti, kad jos nekeltų pavojus aplinkai ir žmonėms.
Buitinės chemijos pakuotės. Plastmasinių pakuočių, kuriose laikomi įvairūs buityje naudojami valikliai, kurių sudėtyje yra rūgštinių, šarminių ar kitokių „X“ ženklu pažymėtų chemikalų, neįmanoma perdirbti, nes šios medžiagos įsigeria į plastiką. Taip pat tokių pakuočių negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, nes chemikalų likučiai gali užteršti visas kitas juose esančias atliekas. Tinkamai su buitinės chemijos pakuotėmis atsisveikinti galima atvežus jas į stambagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Dienos šviesos ir taupiosios elektros lemputės. Tokių lempučių sudėtyje yra ypač kenksmingos medžiagos – gyvsidabrio. Tam, kad gyvsidabrio garai nepatektų į atmosferą, netinkamas naudoti lemputes reikia saugiai, nesudaužius atiduoti perdirbti. Jas gyventojai gali atnešti į visas jomis prekiaujančias prekybos vietas arba atgabenti į stambagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Statybų arba remonto atliekos. Remonto ar statybų darbų atliekos gali būti labai pavojingos. Pavyzdžiui, tušti sandarinimo putų slėginiai indai, statybinės medžiagos, kurių sudėtyje yra asbesto, impregnuota mediena, tuščios dažų, lako, įvairių skiediklių ir kt. kenksmingų medžiagų pakuotės, taip pat šiomis medžiagomis užteršti skudurai arba darbo drabužiai. Visas šias atliekas, jas tvarkingai išrūšiavę, gyventojai gali atiduoti jau minėtose stambagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.
Baterijos ir galvaniniai elementai. Tai vienos iš smulkiausių, tačiau ne mažiau pavojingos buityje susidarančios atliekos. Jų sudėtyje yra kadmio, švino, gyvsidabrio, nikelio, ličio ir kitų pavojingų aplinkai metalų. Kasmet į Lietuvą importuojama apie 700 tonų baterijų ir galvaninių elementų, tačiau surenkama ir perdirbama tik dešimtys tonų jų atliekų. Visa kita, kartu su buitinėmis atliekomis, keliauja į bendrus sąvartynus.
Tam, kad gyventojams būtų patogiau atsikratyti panaudotų baterijų, UAB „Žalvaris“ kartu su asociacija EEPA Lietuvoje yra įsteigę daugiau nei 6000 baterijų surinkimo vietų. Specialias dėžutes galima rasti visuose prekybos centruose, degalinėse, mokymo įstaigose, pašto skyriuose, kitose masinio susibūrimo vietose.
Elektronika ir elektros prietaisai. Įrenginių, kuriems veikti reikalinga elektros srovė, negalima išmesti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Visai nesvarbu, ar tai didelis šaldytuvas, ar nebeveikiantis mažas elektrinis virdulys. Tokias atliekas gyventojai gali pristatyti į elektros prekėmis prekiaujančias parduotuves arba į stambagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Beje, prieš atiduodant elektros ir elektronikos prietaisus perdirbti, svarbu įsitikinti, kad įmonė, kuriai patikimos atliekos, turi tokiai veiklai reikalingus leidimus.
Automobilių atliekos. Ruošdami automobilius naujam sezonui ir keisdami padangas, gyventojai neturėtų jų palikti komunalinių atliekų konteineriuose. Panaudotas padangas reikia pristatyti į surinkimo aikšteles (per metus vienas gyventojas gali nemokamai atiduoti 5 vienetus padangų).
Kitos ypač kenksmingos automobilių atliekos – tai naudota alyva, seni filtrai, tuščios tepalo pakuotės ir juo užteršti skudurai. Tepaluose galima rasti vario, cinko, sunkiųjų metalų, chlorintų tirpiklių. Sunkieji metalai gali pažeisti žmogaus nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus.
Panaudoti švino rūgštiniai automobilių akumuliatoriai taip pat yra atliekos, turinčios daug pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus. Specialistai primena – akumuliatorius, kaip ir kitas automobilių atliekas, nemokamai galima atiduoti stambagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.
„Tiesa, kad nemažai gyventojų tiesiog patingi ar neturi galimybių gabenti atliekų į specialias surinkimo aikšteles. Tokiu atveju pasiūlyčiau išeitį – kaupti atliekas kartu su kaimynais ir vėliau kartu jas vežti į tinkamą joms saugoti vietą. Taip bus ne tik patogiau, bet ir pavyks susitaupyti laiko bei išlaidų. Jau nekalbant apie didžiulę naudą aplinkai“, – teigia bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius.
