Vadinasi, kaip sako Lietuvos onkologinių pacientų organizacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas, kiekvienoje Lietuvos šeimoje buvo, yra ar bus žmogus su vėžio diagnoze. „Tad laikas liautis paranojiškai bijoti vėžio. Reikia suvokti, jog kuo anksčiau sužinosite, kad jums vėžys, tuo daugiau šansų pasveikti ir toliau gyventi“, – sako Š.Narbutas.
Prevencinės vėžio išaiškinimo programos
52 proc. vėžinių susirgimų priskiriami prie retų ligų. Š.Narbutas dešimt metų serga viena iš retų kraujo vėžio formų – lėtine mieloleukemija. Jis sutinka, kad prevencinės vėžio patikrų programos gali nustatyti tik pačius dažniausius onkologinius susirgimus.
„Kraujo vėžio ligų prevencija, deja, negalima. Bet gera žinia yra ta, kad kuo dažnesnis vėžys, tuo didesnė tikimybė, kad prevencinių programų metu bus išsiaiškinta ankstyva jo forma. Kuo didesnis sergamumas viena ar kita vėžio forma, tuo efektyvesnės yra prevencinės patikrų programos. Lietuvoje turime 4 prevencines vėžio programas, tačiau mes dar neišmokome jų vykdyti labai gerai. Dabar jose sudalyvauja tik 30 proc. žmonių, kuriems reikėtų pasitikrinti. Tikslas – kad sudalyvautų 80 proc. populiacijos ir tada pradėtų mažėti mirtingumas nuo vėžinių susirgimų“, – sako Š.Narbutas.
Pasaulyje jau 20 metų vykdomos įvairių vėžio formų ankstyvos diagnostikos programos, kai tam tikro amžiaus sulaukę žmonės kviečiami pasitikrinti dėl vėžio, nors jie jokių skundų ir neturi. Prieš 13 metų Lietuvoje startavo pirmoji prevencinė patikra dėl ankstyvo gimdos kaklelio vėžio išaiškinimo. Šiuo metu šalies poliklinikose vykdomos krūties vėžio, prostatos vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos prevencinės programos.
Žmonės vengia sužinoti
Šiemet POLA pristato visuomenei naują projektą „Kylame į kovą su vėžiu“. Jis prasidės vasario pabaigoje ir tęsis kelis mėnesius. „Į projektą įsijungė visi šalies mobiliojo ryšio tiekėjai, todėl kiekvienas Lietuvos gyventojas, turintis mobiliojo ryšio telefoną gaus žinutę, kurioje bus raginamas sudalyvauti prevencinėje programoje ir pasitikrinti dėl prostatos, gimdos kaklelio, krūtų ar storosios žarnos vėžio.
Planuojame, kad projektas tęsis ne vienerius metus, tad jau galvojame, kaip galima būtų tas žinutes padaryti labiau asmeniškas, kad žmonės gautų kvietimą į būtent jiems reikalingiausią prevencinę programą. O kol kas siekiame didinti visuomenės sąmoningumą, kad žmonės aktyviai dalyvautų patikrų programose ir liautųsi bijoti vėžio diagnozės“, – sako Š.Narbutas.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,5 mln. žmonių, kuriems rekomenduojama pasitikrinti sveikatą dalyvaujant prevencinėse programose. Tačiau statistika rodo, kad šia galimybe pasinaudoja tik kas antras žmogus, todėl labai svarbu priminti apie galimybę laiku pasitikrinti sveikatą", – teigia Valstybinės ligonių kasos informacinių technologijų departamento direktorius, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, Aurimas Baliukevičius.
Pasaulyje jau 20 metų vykdomos įvairių vėžio formų ankstyvos diagnostikos programos, kai tam tikro amžiaus sulaukę žmonės kviečiami pasitikrinti dėl vėžio, nors jie jokių skundų ir neturi.
Nustačius pažengusios stadijos vėžį ligos gydymas gali būti ne tik labai ilgas bei varginantis, bet ir brangus. 2016 m. už gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos gydymą ligoninėse ligonių kasos sumokėjo daugiau nei 12 mln. eurų. Dar daugiau kainavo vaistai – vien už priešnavikinius vaistus buvo sumokėta apie 26 mln. eurų.
Ligonių kasų vadovas mato naudą, kai onkologinė diagnozė nustatoma anksti, tačiau paklaustas, ar svarstoma, kad prevencinėse programose galėtų dalyvauti jaunesni asmenys, nes onkologinės diagnozės jaunėja (ypač krūties ir storosios žarnos vėžio) atsakė, jog gal kada ateityje apie tai ir pagalvos.
Vyrai bijo ne vėžio, o gydymo pasekmių
SMS žinučių projekto idėjos autorius – POLA viceprezidentas Gediminas Žižys. Aštuonerius metus jis vadovavo Lietuvos prostatos vėžio draugijai, pats onkologinę diagnozę išgirdo prieš 14 metų.
„Per tuos aštuonerius vadovavimo pacientų organizacijai metus man dažnai tekdavo kalbėtis su vyrais, kurie išgirdę prostatos vėžio diagnozę atvažiuodavo pas mane lyg „leidimo“ pasikarti. Išgirdę, kad po chirurginio gydymo gali pasireikšti šlapimo nelaikymas ar erekcijos sutrikimai, vyrai man kartodavo „tai kaip čia gyventi? Tik pasikarti belieka!“. Ir griežtai bardavau, ir žiauriai pasakydavau „gulėsi karste gražus, erekcijos nepraradęs“, bet įtikindavau vyrus, kad reikia gydytis, nes visada geriau gyventi, prisitaikant prie pasikeitusios situacijos.
Gal po poros metų pavyks išsikovoti kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms, tai leis nebegalvoti apie vieną iš gydymo pasekmių – šlapimo nelaikymą. Erekcijos sutrikimai irgi gali būti koreguojami, yra vaistai. Tad nėra čia ko dramatizuoti gydymo pasekmių. Vėliau, kai vykdėme mėlyno kaspino autobusėlio projektą ir apvažiavome visą Lietuvą suteikdami vyrams galimybę čia pat pasidaryti PSA tyrimą, mačiau kitą bėdą – vyrai neina, nes jeigu nueis, tai dar nustatys vėžį, paskui reikės gydytis, gyvenimas pasikeis, o neini, nežinai, vadinasi, niekuo ir nesergi.
Daug teko kalbėti, įtikinėti vyrus, kad geriau žinoti, gydytis, išgyti ir gyventi toliau. Matyti, kaip užauga vaikai, kaip jie sukuria šeimas, žaisti su anūkais. Trečdalis nedalyvauja patikrų programose būtent dėl tos baimės“, – sako G.Žižys.
Pasak jo, dar 60 proc. nenorinčių dalyvauti patikrų programose įsitikinę, kad jie nesusirgs, nes jaučiasi esą stiprūs, sveiki ir „tokia diagnozė tai jau ne jiems“. „Tai labai pražūtingas požiūris. Tai, kad kasmet 20 proc. padidėja sergančiųjų vėžinėmis ligomis rodo, jog onkologinių susirgimų augimas yra didelis. Retą šeimą aplenkia ši diagnozė, todėl tampa vis svarbiau kuo anksčiau sužinoti apie vėžį, gauti gydymą ir apsaugoti save bei savo artimuosius nuo blogų scenarijų. Atsiminkime, kad 1 iš 3 žmonių gali nesusirgti vėžiu. Todėl dalyvauti prevencinėse patikros programose yra itin svarbu“, – sako G.Žižys.
60 proc. nenorinčių dalyvauti patikrų programose įsitikinę, kad jie nesusirgs, nes jaučiasi esą stiprūs, sveiki ir „tokia diagnozė tai jau ne jiems“.
Keturios prevencinės programos
- Gimdos kaklelio prevencinėje programoje dalyvauti kviečiamos 25–59 metų moterys, joms sveikatą pasitikrinti reikėtų kas 3 metus. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
- Krūties vėžio prevencinė programoje dalyvauti kviečiamos 50–69 metų moterys, tikrintis reikia kas 2 metus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
- Prostatos vėžio prevencinė programa yra skirta 50–69 metų vyrams, ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Tyrimo metu gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
- Storosios žarnos vėžio programa yra skirta 50–74 vyrams ir moterims. Šiems žmonėms kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Pernai dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrino apie 180 000 moterų, dėl krūties vėžio 100 000 moterų, dėl prostatos vėžio 120 000 vyrų, dėl storosios žarnos vėžio – apie 230 000 žmonių.
