Sviestas ar margarinas – kova tarp šių dviejų produktų tęsiasi jau ilgai, o viskas prasidėjo pastebėjus, kad lietuviai suvalgo per daug gyvūninės kilmės riebalų. Siūlyta sviestą keisti į augalinės kilmės riebalus, tačiau margarinas taip pat ėmė kelti abejonių dėl žalos sveikatai.
Dar daugiau žibalo į ugnį įpilta pernai dėl siūlymo vaikų ugdymo įstaigose sviestą keisti margarinu. Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė per kilusį skandalą ėmėsi tyrimo ir teigia – nė vienas margarinas neatitinka sveiko produkto apibrėžimo.
Anot jos, didžiausia blogybė – transriebalų rūgštys, galinčios lemti įvairias uždegimines, širdies kraujagyslių ligas, net paskatinti vėžio vystymąsi.
„Rekomendacijose buvo nurodyta, koks margarinas turėtų būti. Peržiūrėjau prekybos centruose esančių margarinų etiketes – nė vienas neatitiko rekomendacijų. Visuose buvo per daug riebalų, draudžiamų priedų, dažų“, – pasakoja specialistė.
Sviestą vartojame du tūkstančius metų, pažymi E.Gavelienė, o margariną galima pateisinti tik tuo atveju, jeigu žmogaus organizme – didelis cholesterolio kiekis.
Dietologė ragina atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką – svarbiau už sviesto ir margarino kovą yra nepamiršti saiko, juk sveikos mitybos pagrindą sudaro maisto lėkštės visuma, o iš per dieną žmogaus gaunamų medžiagų riebalai turėtų sudaryti 30 proc.
„Riebalai mums reikalingi, klausimas, kiek jų mums reikia? Priklausomai nuo žmogaus, reikėtų suvartoti 10 g sviesto per dieną, t. y. du arbatinius šaukštelius“, – tikina pašnekovė.
Margarinas buvo sukurtas žemesnėms klasėms
Sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas apie riebalus ir jų vartojimą turi asmeniniais tyrimais paremtą nuomonę. Ilgiau kaip metus ketoninės mitybos būdą bandęs ir itin riebiai valgęs jaunas vyras nenusivylė.
Tačiau margarino jis nepripažįsta. Anot J.Jankausko, margarinas paprasčiausiai pigesnis, bet tikrai ne sveikesnis, o po tokių vajų visuomenėje randasi daug spekuliacijų. Jis primena ir margarino atsiradimo istoriją – šis produktas buvo sukurtas 18 a. Prancūzijoje žemesnėms klasėms.
„Visuomenės kokybinis lygis auga. Kuo žmonės labiau išsilavinę, tuo daugiau dėmesio kreipia ne į kiekybę, o į kokybę. Čia ir prasideda amžinos diskusijos“, – sako sporto medicinos gydytojas.
Visuomenės kokybinis lygis auga. Kuo žmonės labiau išsilavinę, tuo daugiau dėmesio kreipia ne į kiekybę, o į kokybę. Čia ir prasideda amžinos diskusijos, – sako sporto medicinos gydytojas.
Jis atkreipia dėmesį ir į specialistus – visą gyvenimą rekomendavę valgyti sviestą ir sužinoję, kad tai nesveika, tampa kalti dėl visų sveikatos problemų. „Turi pasirinkti, ar neigti naujuosius standartus, ar pripažinti, kad darei klaidą“, – įsitikinęs J.Jankauskas.
Dar daugiau painiavos atneša įvairios mitybos dietos, tačiau, pasak pašnekovo, visa apimančio ir tikslaus atsakymo, kas yra geriausia, nėra ir negali būti.
„Mitybos studijos labai sudėtingos. Jei nori tikrai geros mitybinės studijos, turi uždaryti žmogų į metabolinę kamerą, matyti, ką jis vartoja, ir tai vertinti. Dabar dažniausios – epidimologinės studijos, kai žmonės klausinėjami, kiek kartų per mėnesį vartoja aliejų ar sviestą. Vertingumą tokių studijų kvestionuoju“, – kalba specialistas.
Kenkia ne riebalai, o suvartojamas jų kiekis
Sveikos mitybos žinovė Vaida Kurpienė kelia panašius klausimus. Anot jos, tai, kad širdies kraujagyslių ligų atsiradimą skatina sviestas, paneigta jau seniai. Ji teigia esanti ne prieš sviestą ar margariną, o prieš pernelyg apdorotus maisto produktus. „Aš produktus labiau vertinu per tokią prizmę – jie perdirbti ar natūralūs. Rekomenduoju rinktis natūralius“, – tikina pašnekovė.
Ji teigia – jei pasižiūrėtume, natūralūs produktai visada galų gale reabilituojami: „Dabar vėl sakoma, kad sviestas visai sveikas dalykas, aišku, priklauso nuo kiekio. Jei suvartosime pusę pakuotės per dieną, tai kenks ne tiek riebalai, kiek jų kiekis. Lygiai taip pat bus kenksminga, jei valgysime daug riešutų, sėklų, aliejaus.“
Anot sveikos mitybos žinovės, riebalai žmogaus organizmui naudingiausi tada, kai yra neperdirbti. Kai žmogus ima vartoti daugiau aliejaus, bet jį termiškai apdoroja, t. y. ant jo kepa, – tokių riebalų nauda mažėja, o perkaitinti riebalai net kenkia.
Tad margariną V.Kurpienė vertina skeptiškai, nes jis, pirmiausia, nenatūralus. Nors anksčiau margarino nevertino dėl jame esančio didelio kiekio transriebalų rūgščių, ir nauju būdu gaminamam nehibridiniam margarinui sveikos mitybos žinovė turi priekaištų.
„Reikėtų žiūrėti ne tik į tai, ko margarine nėra, bet ir į tai, kas yra: dažiklių, konservantų, netgi maisto priedo kalio sorbato, kuris griežtai nerekomenduojamas įtraukti į vaikų mitybą. Tad ne vien transriebalai margariną daro kenksmingą“, – teigia pašnekovė.
Ar vaikai – robotai, kuriuos reikia maitinti mašinine alyva?
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, knygų apie mitybą autorė Guoda Azguridienė, prisiminusi valdžios norą uždrausti sviestą, sako labiausiai pasipiktinusi dėl pamatinių vertybių – laisvo pasirinkimo teisės.
„Prievartos elementas yra esminis. Tegu atsiunčia tėvams lankstinuką, kad atkreiptų dėmesį: egzistuoja toks produktas, norite – rinkitės. Bet kai sako, mes iš valgiaraščio išimsime sviestą ir įdėsime sintetinį pakaitalą – redukuojame žmogų iki roboto“, – piktinasi pašnekovė.
Pasak jos, sviestas neturėtų būti keičiamas nei aliejumi, nei margarinu.
„Norėčiau pakalbėti apie maisto kilmę apskritai. Maistas būna gyvulinis, augalinis ir sintetinis. Margarinas yra sintetinis – jame nėra sočiųjų riebalų, druskos, jame apskritai nėra nieko, ką žmonės vadina maistu. Jei manome, kad mūsų vaikai yra viena koja link robotų ir turime juos maitinti mašinine alyva, tai taip“, – mintis dėsto G.Azguridienė.
Nors aliejų vertina teigiamai, specialistė teigia, kad pilant jo, pavyzdžiui, į košę vietoj sviesto ar margarino kiltų dar daugiau problemų: „Geri ir vertingi aliejai nėra neutralaus skonio, visi turi specifinį augalo kvapą ir skonį. Aliejaus nevalgys daug vaikų.“
G.Azguridienė užsimena ir apie kainą – ji įsitikinusi, kad dauguma nelinkusi pirkti brangaus kokybiško šalto spaudimo aliejaus ir renkasi rafinuotą, kuris niekaip negali būti vadinamas normaliu maistu. Anot jos, toks aliejaus pakaitalas imtas vartoti po karo, kai žmonės neturėjo pinigų. Ar logiška, kad dabar vaikai ims valgyti nevertingą rafinuotą aliejų, kuris yra be skonio, kvapo ir labiausiai tukina?
Tad, anot specialistės, visus naujus siūlymus reikia ne tik gerai apsvarstyti – priimti sprendimą būtina vadovaujantis galva ir istorine išmintimi.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
