„Nuo 2006 metų nuosekliai mažėja rūkančių vyrų skaičius, deja, moterų skaičius nuo 2008 metų šoktelėjo nežymiai – 0,4 procento, bet šoktelėjo. Turime labai didelę problemą – sparčiai didėjantį skaičių tarp paauglių ir vaikų. Jau skaičiuojama, jeigu 1994 metais rūkė apie 11,3 procento paauglių nuo 11 iki 15 metų, dabar – 21,2 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją, skirtą Pasaulinei dienai be tabako, sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Būdami vienuolikos metų bandė rūkyti kas trečias berniukas ir kas penkta šešta mergaitė, o sulaukus penkiolikos metų – daugiau nei trys ketvirtadaliai abiejų lyčių paauglių prisipažįsta, kad jau yra bandę rūkyti.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės pavaduotojos Gražinos Belian teigimu, nerimą kelia, kad rūkančių vaikų amžius vis jaunėja.
Po pateikimo Seime pritarta siūlymui ant cigarečių pakelių klijuoti atgrasančius vaizdus, ne tik užrašus. Taip pat ketinama griežtinti atsakomybę už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams.
Jos duomenimis, 1994 metais berniukai pirmąją cigaretę surūkydavo 13-aisiais gyvenimo metais, dabar rūkyti jie pabando jau 12-aisiais metais. Prieš dvidešimtmetį pirmąją cigaretę surūkydavo vyresnės nei 15 metų mergaitės, dabar tai daro trylikametės.
„Didėjimas (rūkančių nepilnamečių – BNS) įvyko pirmiausia toje grupėje, kuri užaugo rūkančių mamų šeimoje. Nustatytas labai aiškus ryšys, kad labai daug vaikų rūko būtent toje šeimoje, kur rūko būtent mama, palyginti su tomis šeimomis, kur nerūko nė vienas iš tėvų arba rūko tik tėtis. Kadangi moterų rūkymo pikas buvo 2000 metai, dabar turime tą kartą, kuri užaugo toje šeimoje“, – nepilnamečių rūkymo statistiką aiškino Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.
Pasak departamento atstovės, nors Tabako kontrolės įstatymas yra vienas pažangiausių, jį dar būtina tobulinti, kovojant su paauglių rūkymu.
A.Matulas pranešė, kad Seime jau svarstomi kai kurie su tuo susiję projektai. Po pateikimo pritarta siūlymui ant cigarečių pakelių klijuoti atgrasančius vaizdus, ne tik užrašus. Taip pat ketinama griežtinti atsakomybę už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams.
„Sieksime uždrausti nepilnamečiams iki 18 metų net tik vartoti tabako gaminius, bet ir turėti su savimi, kaip buvo padaryta su alkoholiu“, – sakė A.Matulas.
Politikas taip pat svarstė, kad būtina aptverti visas mokyklas ir moksleivius vienus iš teritorijos išleisti tik turint raštišką tėvų prašymą, o pačioje mokyklos teritorijoje uždrausti rūkyti.
Bus siekiama uždrausti elektroninių cigarečių prekybą Lietuvoje. Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas taip pat teigė turįs vilties, kad pavyks įsteigti Sveikatos fondą, į kurį bus pervedama dalį lėšų, gautų už akcizą pardavus alkoholį ir tabaką.
Ketvirtadienį pasaulyje minima diena be tabako.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūko trečdalis gyventojų – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Nė karto nebandė to daryti yra 34 proc. gyventojų.
„Lietuvoje kasmet dėl tabako vartojimo ir sukeltų pasekmių miršta po 7 tūkst. žmonių, vidutiniškai kiekvieną dieną Lietuvoje netenkame 19-20 žmonių. Pasaulyje miršta 6 mln. žmonių, tarp jų – apie 600 tūkst. žmonių dėl pasyvaus rūkymo“, – sakė A.Matulas.
Jis pranešė sieksiąs, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas taptų nerūkančiu komitetu. Parlamentaro duomenimis, šiame komitete dirba tik du rūkantys Seimo nariai ir jis vylėsi, jog pavyks įkalbėti kolegas atsisakyti šio žalingo įpročio.
„Nes dirbti komitete ir rūkyti yra amoralu“, – sakė jis.
