Išplatiname pranešime spaudai teigiama, kad ULAC duomenimis, per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 82 kokliušo atvejai. Tai 52 atvejais daugiau nei per visus 2011 m. ir net 63 atvejais daugiau nei 2010 m. Pernai per tą patį laikotarpį registruoti 6, o 2010 m. – 14 kokliušo atvejų.
Lietuvoje 2002–2011 m. nustatyti du sergamumo kokliušu pakilimai: pirmasis – 2005 m. (64 atvejai), antrasis – 2009 m. (233 atvejai). Tikėtina, kad šių metų sergamumo padidėjimas gali gerokai pranokti pastaruosius. Didžiausias susirgimų skaičius užregistruotas Vilniaus apskrityje – 47 atvejai, Kauno – 27 atvejai, po 3 atvejus užregistruota Jurbarko rajone ir Panevėžio mieste, po 1 atvejį nustatyta Alytaus ir Vilkaviškio miestuose.
Pacientų amžiaus vidurkis – 10 metų. Susirgusiųjų amžius – iki 57 metų.
Užregistruota 1,4 karto daugiau moterų nei vyrų susirgimų kokliušu. Susirgo 48 (59 proc.) moterys ir 34 (41 proc.) vyrai. Į ligoninę buvo paguldyti 26 (32 proc.) pacientai, kiti buvo gydomi ambulatoriškai. Ligoninėje gydytų asmenų amžiaus vidurkis – 6 metai.
Trijų į ligoninę paguldytų vaikų būklė buvo itin sunki. Vienas iš jų buvo vos kelių mėnesių amžiaus, jis ligoninėje mirė. Visi trys vaikai nebuvo paskiepyti nė viena kokliušo vakcinos doze.
Tarp vyresnių nei 19 metų asmenų registruoti tik 4 (5 proc.) susirgimo kokliušu atvejai. Didžiausias sergamumas (44 proc. iš visų 37 užregistruotų atvejų) pastebėtas tarp 10–14 metų paauglių. Iš jų tik 6 pacientai buvo vakcinuoti visomis 5 pagal vaikų skiepijimų kalendorių numatytomis kokliušo vakcinos dozėmis. Ikimokyklinio 6–7 metų vaikai sustiprinančiąja penktąja kokliušo vakcinos doze pradėti skiepyti tik nuo 2008 metų, tad ne visi vyresni nei 11 metų vaikai turėjo galimybę būti paskiepyti sustiprinančiąja doze. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais kokliušu dažniausiai sergama paauglystėje.
Tarp 15–19 metų asmenų sergamumas taip pat išlieka didesnis nei kitose amžiaus grupėse. Tarp jų nustatytas 21 ligos atvejis, šie atvejai sudaro 26 proc. visų šiemet sirgusių asmenų.
Manoma, kad suaugusiems, kaip ir vaikams, kokliušas pasireiškia šiai ligai būdingais simptomais. Tačiau suaugusiems yra rečiau nustatoma kokliušo diagnozė, priskiriant simptomus kitoms ligoms. Todėl nevakcinuoti kūdikiai ir maži vaikai užsikrečia nuo suaugusių asmenų, kuriems ši liga nediagnozuojama.
Medikai įspėja, jog pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams kosulio priepuoliai gali būti itin pavojingi, nes jie gali vemti, nustoti kvėpuoti. Kūdikiams dažniau pasitaiko ir kokliušo komplikacijų. Tai išvaržos, plaučių uždegimas, galvos smegenų ligos. Apie kokliušą plačiau skaitykite čia.