Kokios refliukso priežastys
Refliuksas – tai skrandžio turinio atpylimas į stemplę, kurioje skrandžio rūgšties neturėtų būti. Tai fiziologiškai gali nutikti persivalgius ar kitais retais atvejais, tačiau nesukelti ilgalaikių simptomų. Jeigu simptomai vargina ilgesnį laiką, jau kalbama apie refliukso ligą, kuri, be pilvo spazmų, veržimo, deginimo, skausmo po krūtinkauliu, gali pasireikšti ir neįprastais simptomais, pavyzdžiui, krenkštimu, gerklės perštėjimu, ilgai trunkančiu sausu kosuliu, sloga, keistu skoniu burnoje, burnos gleivinės ir liežuvio pažeidimais.
„Simptomai gali būti labai įvairūs, todėl ir ligos paplitimas nėra aiškus. Sergamumo statistika svyruoja nuo 8 iki 30 proc., bet manoma, kad antra tiek yra nediagnozuotų atvejų. Fiziologinis refliuksas, pavyzdžiui, persivalgius, nėra pavojingas. Jeigu simptomai reti, pavyzdžiui, kartojasi 2–3 kartus per savaitę ir netrukdo, taip pat nieko daryti nereikia. Gydyti reikia, jeigu simptomai vargina. Tokiu atveju negydant gali būti pažeidžiami šalia esantys organai ir sulauksime tikrai liūdnų pasekmių – stemplės gleivinė netgi gali suvėžėti“, – teigė lektorius.
Pasak jo, refliukso priežastis galima suvesti į vieną bendrą – tai civilizacija. Paprastai ligą sukelia kelių priežasčių kompleksas. Refliuksą gali sukelti mažas judrumas, antsvoris, nesveika mityba, stresas, žalingi įpročiai, vaistai nuo skausmo, vitaminas C (tabletėmis), angliarūgšte prisotinti gėrimai, mentolis (pavyzdžiui, ledinukai nuo užkimimo), nemiga, netaisyklinga laikysena (dėl sukumpimo skrandis spaudžiamas į viršų) ir paviršutiniškas kvėpavimas, H.pylori bakterija, hiatinė išvarža (dėl tos sandariai neužsidaro stemplę apsaugantis raukas) ir, žinoma, genetika.
Dažnai diagnozė nustatoma pagal klinikinius simptomus. Tyrimas zondu labiau reikalingas ne diagnozei, o komplikacijų vertinimui, kai įtariamos žaizdos ar kraujavimas, refliuksas trunka ilgai, jis nepasiduoda gydymui. Dažniau taikomas gydomasis tyrimas – kai skiriami vaistai ir stebima, ar jie padeda.
3 svarbiausi mitybos įpročiai
„Aš skeptiškai žiūriu į H.pylori bakterijos tyrimą, nes žmogus tuomet šia bakterija pateisina ligą ir visiškai nekeičia gyvenimo įpročių. Be to, kraujo tyrimai rodo kontaktą su bakterija, bet nebūtinai esamą infekciją. Pagal tai, koks bakterijos kiekis, galima spėti, kad galbūt tai buvo neseniai, bet tiksliai pasakyti neįmanoma. Deja, vaistai negarantuoja, kad pavyks bakteriją išnaikinti, nes ji yra labai prisitaikanti. Ji maitinasi druskos rūgštimi, kurią gamina skrandis. Tikrai žinoma, kad bakterija blogina esančių žaizdų gijimą ir skatina jų suvėžėjimą.
Tačiau norint susitvarkyti su refliuksu, labai svarbūs mitybos įpročiai: saikas (valgyti nedideliais kiekiais, nes didelį maisto kiekį, tikėtina, kad atpilsite, be to, maistas ilgiau užsilaiko skrandyje, todėl daugiau gaminama rūgšties, kuri dirgina stemplę), režimas (reguliariai valgyti tam tikru metu), įvairovė (mažiausiai penki skaidulų šaltiniai lėkštėje, pavyzdžiui, pomidorai, kruopos, Čija sėklos, žalumynai), kokybė (jokio pramoniniu būdu pagaminto maisto – padažų, kepinių, pusfabrikačių)“, – vardijo specialistas.
