– Kodėl pesticidų naudojimas kelia vis didesnį susirūpinimą ne tik aplinkosaugos, bet ir sveikatos požiūriu?
– Iš tiesų tai kelia vis didesnį susirūpinimą, nes daugėja įrodymų, kad kai kurių pesticidų ir biocidų sudėtyje yra hormoninę sistemą trikdančių medžiagų. Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) ir Europos Parlamentas (EP) nusprendė, kad tokių chemikalų neturėtų būti Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Tai buvo 2012 m., o 2013 m. turėjo būti patvirtinti kriterijai, apibrėžiantys, ką laikyti hormoninę sistemą trikdančia medžiaga. Tačiau iki šiol tai nebuvo padaryta. Galima sakyti, kad nuo to laiko naujų teisės aktų patvirtinimas yra įšaldytas.
– Kokia to priežastis? Ar tai kaip nors susiję su derybomis dėl laisvos prekybos tarp ES ir JAV?
– Svarbu suprasti, kad tai labai didelis verslas. Jei hormoninę sistemą trikdančios medžiagos bus apibrėžtos labai plačiai, dalies pesticidų nebus galima apskritai naudoti. Jei labai siaurai – didžioji dalis jų liks rinkoje. Todėl kyla didelė kova tarp pramonės ir kitų suinteresuotų pusių. Pramonė stengiasi paveikti EK įvairiais būdais. Sprendimas dėl kriterijų apibrėžimo dabar yra atidėtas iki 2016 m. ar net 2017 m. Manau, tai didelis pralaimėjimas.
Derybos dėl laisvos prekybos su JAV šiame procese taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį. Amerikiečiai vadovaujasi konkrečios rizikos vertinimu, o mes Europoje – pavojingumo kriterijumi. Mums nesvarbu, kiek didelė rizika, kiek žmonių ir kur gali būti paveikti tų chemikalų. Mes teigiame – ši medžiaga yra pavojinga, ji daro žalą ir neturėtų būti naudojama apskritai. Toks yra bendras ES požiūris.
Mes manome, kad delsimas patvirtinti kriterijus susijęs ir su šiomis derybomis dėl laisvos prekybos. Jei sutartis bus pasirašyta, tai labai neigiamai paveiks hormoninę sistemą trikdančių medžiagų reguliavimą. Yra dokumentų, įrodančių, kad EK Aplinkos direktoratas pasiūlė kriterijus, tačiau EK šį klausimą perdavė Sveikatos direktoratui, kurie kur kas atviresni pesticidų pramonei. Akivaizdu, kad pramonės argumentų klausomasi labiau nei tų, kuriems rūpi žmonių sveikata.
– Kokių konkrečių įrodymų yra apie pesticidų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai?
– Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų (JT) Aplinkos apsaugos programa turi labai pavojingų pesticidų kategoriją, į kurią įtraukta daug įvairių pesticidų. Jie gali daryti įvairų neigiamą poveikį sveikatai. Pesticidai gali būti vėžinių susirgimų priežastis. Daugybė studijų patvirtina, kad pesticidai gali sukelti krūties vėžį. Pavyzdžiui, visai neseniai Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra glifosatą pripažino galimu kancerogenu. Tokių studijų vis daugėja.
– Kodėl tokias medžiagas vis dar leidžiama naudoti? Kodėl delsiama priimti jas ribojančius teisės aktus?
– Išties teisinis reguliavimas stringa. Yra labai daug kliūčių, kad tos studijos būtų pripažintos kaip tinkamos. Daugumos universitetų atliktos studijos yra laikomos netinkamomis, o pramonės įmonių laboratorijų duomenys pripažįstami. Todėl dauguma nepriklausomų studijų ES yra nepripažįstamos, kai atliekamas cheminių medžiagų vertinimas.
Jei hormoninę sistemą trikdančios medžiagos bus apibrėžtos labai plačiai, dalies pesticidų nebus galima apskritai naudoti.
Mano požiūriu, tai skandalas. Kodėl manoma, kad universitetas negali atlikti tinkamų tyrimų? Tai viena. Kitas dalykas tai, kad pesticidų pramonės lobistai daro didžiulį spaudimą EK. Jie reikalauja labai silpnų kriterijų endokrininę sistemą trikdančioms medžiagoms, kad daugelis pesticidų galėtų likti rinkoje.
Žinoma, mes, kaip nevyriausybinė organizacija, norėtume labai griežtų reikalavimų. Siekiame, kad dauguma jų nebūtų naudojami, nes yra žalingi. Ir trečia – rinkoje vis dar leidžiama naudoti nepakankamai ištirtas medžiagas. Teisinė sistema atsilieka nuo rinkos. Štai todėl vis dar naudojamos pavojingos cheminės medžiagos.
– Lietuvoje ne pirmus metus cheminių medžiagų pramonės atstovai kelia nelegalių pesticidų problemos klausimą. Teigiama, kad ES apie dešimtadalis, o mūsų šalyje bene pusė naudojamų pesticidų yra nelegaliai įvežami iš Kinijos ir kitų šalių. Kiek tai problema? Ar, jūsų požiūriu, pesticidai kelia grėsmę nepriklausomai nuo jų kilmės šalies?
– Sakyčiau, kad tikrai yra skirtumas tarp labai pavojingos ir pavojingos medžiagos. Žinoma, nelegalių, nepažymėtų, nežinomų pesticidų įvežimas iš Kinijos yra labai didelė problema. Tačiau kai kurie legalūs pesticidai Europos rinkoje taip pat daro žalą. Todėl manau, kad mūsų teisinė sistema neturėtų leisti naudoti pavojingų pesticidų. Abi šias problemas būtina spręsti.
– Jūs neteigiate, kad pesticidai apskritai turėtų būti uždrausti. Kokie pesticidai daro mažesnę žalą? Kokių alternatyvų turi ūkininkai?
– Bendrai kalbant, geriausia priemonė būtų visiškai atsisakyti pesticidų, tačiau, kol tai įvyks, būtina laikytis visų atsargumo priemonių. Pavyzdžiui, mes nerekomenduojame kai kurių vynuogių valgyti vaikams, nes jose per daug pesticidų likučių.
Dalis pesticidų gali būti naudojami saugiai, jei yra laikomasi instrukcijų ir jos yra aiškios. Labai svarbu, kad žmonės, dirbantys su pesticidais, naudotų kaukes ir kitas saugos priemones. Tačiau tai tik laikinos priemonės, kol bus surinkti įrodymai, kad tos medžiagos nekenkia ir jas tikrai galima naudoti.
Aš esu iš Vokietijos ir mes turime labai gerų ekologinių ūkių pavyzdžių. Ši rinka sparčiai vystosi. Yra būdų, kaip gauti labai gerą derlių ir be pesticidų. Vienas būdas – pereiti prie ekologiškos žemdirbystės. Taip, dėl to dalis vaisių ir daržovių pabrangtų, tačiau tai ir vartojimo klausimas. Daug diskutuojama apie tai, kiek maisto dabar išmetama. Šią problemą reikėtų spręsti ir iš vartotojo, ir iš gamintojo pusės.
