30 metų mokslininkai stebėjo 7 tūkst. vyrų
Mokslinių tyrimų duomenimis, rūkančių asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra apie 20 kartų didesnė negu niekada nerūkiusių. Kuo jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, kuo ilgesnis rūkymo „stažas“ (trukmė) ir kuo didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius, tuo didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu. Nuo rūkymo pradžios iki plaučių vėžio simptomų atsiradimo paprastai praeina apie 20–40 metų. Metusių rūkyti asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu yra reikšmingai mažesnė nei rūkančiųjų.
„Taigi, bet kokiame amžiuje nevėlu mesti rūkyti, – teigia Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė Rūta Everatt. – Tačiau metus rūkyti jaunesniame amžiuje, vėžio rizika sumažėja labiau.“
Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai patvirtino stiprų ryšį tarp rūkymo ir rizikos susirgti plaučių vėžiu. Svarbius duomenis pateikė Nacionalinio vėžio instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų atliktas 7 tūkst. Kauno vyrų tyrimas, kuriame buvo ištirti jų rūkymo įpročiai ir sergamumas plaučių vėžiu per 30 metų stebėjimo laikotarpį. Nustatyta, kad ištyrimo metu rūkę vyrai per 30 metų laikotarpį plaučių vėžiu sirgo 10 kartų dažniau, o intensyviai rūkę – 17 kartų dažniau nei niekada nerūkę.
Šioje 7 tūkst. vyrų grupėje per 30 metų buvo diagnozuoti 375 plaučių vėžio atvejai. Beveik 80 proc. jų sukėlė rūkymas – tai rodo, kad daugelio susirgimų ir mirčių nuo plaučių vėžio būtų galima išvengti, jei žmonės pakeistų vos vieną savo gyvenimo įprotį.
Pagal rūkančiųjų skaičių pirmaujame Europoje
Pasak R.Everatt, sergamumo plaučių vėžiu bei mirtingumo nuo šios ligos pokyčiai įvairiose šalyse ir gyventojų grupėse atspindi tabako epidemijos pokyčius tose populiacijose. Plintant tabako epidemijai ir didėjant mirtingumui nuo plaučių vėžio ir kitų tabako sukeltų ligų, daugelyje Vakarų Europos šalių buvo įdiegtos efektyvios tabako prevencijos ir pagalbos metantiems rūkyti programos, kurios sustabdė ir reikšmingai sumažino rūkymo paplitimą tose šalyse.
Pavyzdžiui, 2020 m. Jungtinėje Karalystėje rūkė tik 12 proc., Švedijoje – tik 6 proc. vyrų. Mažėjantį rūkymo paplitimą tarp vyrų šiose šalyse sekė mažėjantis sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio.
Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, 2020 m. Lietuvoje rūkė 45 proc. vyrų, pagal rūkymo paplitimą tarp vyrų Lietuva buvo trečioje vietoje Europos Sąjungoje. Tai lemia didelius vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio rodiklius Lietuvoje.
Tabako dūmai – tai daugiau kaip 5 tūkstančių cheminių junginių mišinys. Daugiau kaip 70 šių junginių sukelia vėžį.
„Tabako dūmai – tai daugiau kaip 5 tūkstančių cheminių junginių mišinys. Įrodyta, kad daugiau kaip 70 šių junginių sukelia vėžį žmogui arba laboratoriniams gyvūnams. Tai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, azaarenai, aldehidai, kiti organiniai junginiai, toksiniai metalai (chromas, arsenas, švinas, kadmis), nuodingosios dujos (anglies monoksidas, vandenilio cianidas, butanas) ir kiti. Tabako dūmuose esantis nikotinas nėra kancerogenas, tačiau jis sukelia priklausomybę, dėl kurios žmonės rūko“, – teigė specialistė.
Pasak jos, įrodyta, kad rizika susirgti plaučių vėžiu nepriklauso nuo to, kokias cigaretes žmogus rūko. Cigarų ir pypkių rūkymas taip pat didina plaučių vėžio riziką, tiesa, silpniau negu cigarečių rūkymas, kadangi rūkoma rečiau ir ne taip giliai įkvepiama į plaučius dūmo.
Elektroninių cigarečių ir KTP sudėtis
Pasaulyje, ypač JAV ir Europoje, plinta naujų tabako produktų naudojimas, pavyzdžiui, elektroninių cigarečių (el. cigarečių) ir kaitinamųjų tabako produktų (KTP). Lietuvoje el. cigaretes vartoja ar bent bandė vartoti 16 proc., KTP – 10 proc. gyventojų (ES – atitinkamai 14 ir 6 proc.). Tarp vyrų el. cigaretes vartojo arba bandė 23 proc., KTP – 16 proc., t. y. daug daugiau nei ES (atitinkamai 17 proc. ir 8 proc.).
Lietuvoje šie nauji tabako produktai ypač populiarūs tarp jaunų žmonių. Pasak apklausų, tarp 15–24 metų el. cigaretes vartoja ar yra bandę 37 proc. (ES – 25 proc.), KTP – 25 proc. (ES – 11 proc.). 25–39 metų asmenų grupėje el. cigarečių paplitimas – 36 proc. (ES – 22 proc.), KTP – 25 proc. (ES – 10 proc.).
Pasak R.Everatt, elektroninės cigaretės pripildomos tirpalo, kurio sudėtyje yra nikotino, propileno glikolio arba glicerolio ir skonių priedų (vaisių, tabako, mentolo, vanilės ir kt.). Rūkant tirpalas garuoja, įkvepiami garai – aerozolio lašeliai. Šiame aerozolyje tabako nėra, bet yra cheminių medžiagų, susidariusių iš el. cigaretes pripildančių skysčių (propileno glikolio, glicerolio, nikotino, vandens, kvapiųjų medžiagų, konservantų) bei cheminių reakcijų metu kaitinamajame elemente ar temperatūros poveikyje.
„KTP vartotojai įkvepia nikotino, kuris išsiskiria kaitinant tabako lapus. Nors kenksmingų cheminių medžiagų kiekiai yra mažesni nei vartojant įprastas cigaretes, tai nereiškia, kad KTP yra saugesnis produktas. Tyrimai rodo, kad KTP sudėtyje yra tos pačios kenksmingos cheminės medžiagos kaip įprastose cigaretėse, taip pat kitų kenksmingų medžiagų, kurių įprastose cigaretėse nėra“, – pabrėžė R.Everatt.
Ką sako specialistai
Apie KTP žalą įspėja ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras:
-
Kaitinamieji tabako produktai yra nauji, jų trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis sveikatai nežinomas. Būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad tai būtų nustatyta.
-
Bet kokių tabako produktų, taip pat ir KTP, vartojimas yra žalingas, ypač paauglių, jaunų suaugusių, nėščiųjų (nikotinas yra toksiškas besivystančiam vaisiui), taip pat nerūkančių sveikatai.
-
Nesvarbu, ar kaitinama elektroniniu būdu, ar liepsna (el. cigaretės ar KTP), šiuose produktuose yra nikotino.
-
Nikotinas sukelia stiprią priklausomybę.
-
Nikotinas gali pakenkti besivystančioms paauglių smegenims (beje, smegenys vystosi iki 25 metų amžiaus).
-
Nikotino vartojimas gali žalingai paveikti tas smegenų dalis, kurios atsakingos už dėmesį, mokymąsi, nuotaiką, impulsų kontrolę.
-
Nikotino vartojimas paauglystėje gali padidinti polinkį į priklausomybę nuo kitų vaistų ateityje.
-
Nėra moksliškai įrodyta, kad KTP padeda rūkantiesiems mesti rūkyti.
