Didžiausi imuniteto priešai
Kaip pasakojo Santaros klinikų alergologė ir klinikinė imunologė doc. med. dr. Audra Blažienė, imunitetas yra organizmo savybė apsaugoti jį nuo įvairiausių žalingų aplinkos veiksnių, pirmiausiai nuo infekcijų. Tam tikrais atvejais, sergant imuninėmis sistemos ligomis, imunitetas būna taip sutrikdytas, kad nesugeba kovoti net su tokiais aplinkos veiksniais, kurie kitiems problemų nesukelia, tačiau tai išskirtiniai atvejai, kuriems taikomas specifinis gydymas.
Paprastai pradedama kalbėti apie imuninės sistemos nusilpimą, kai žmogus dažniau serga virusinėmis ligomis, blogai jaučiasi ir pan. Tokių žmonių imuninė sistema dažniausiai yra sveika, tačiau nusilpusi.
„Mūsų imuninę sistemą gali paveikti daugybė dalykų. Didžiausiais imuniteto priešas – bendras organizmo nuovargis ir patiriamas stresas. Tai nebūtinai turi būti didžiulis stresas, užtenka nuolatinės įtampos, kai daug dirbama ir neišsimiegama. Be to, imuninei sistemai labai svarbi ir mityba. Jei žmogus badauja ar valgo prastai, organizmas nebegauna reikalingų medžiagų, kad jo imuninės sistemos ląstelės galėtų gerai funkcionuoti ir gaminti apsauginius antikūnus.
Taigi norint išsaugoti imunitetą, turi būti laikomasi darbo ir poilsio režimo, turi būti subalansuota mityba, kad organizmas gautų pakankamą baltymų, angliavandenių ir riebalų, ir pakankamas fizinis aktyvumas, nes jis taip pat stiprina imuninę sistemą. Stebuklingos tabletės, kurią išgėrus imuninė sistema pradės staiga labai gerai veikti, nėra“, – aiškino pašnekovė.
Kokie vitaminai stiprina imunitetą
Pasak medikės, įtakos mūsų imuninei sistemai gali turėti ir kelių vitaminų stoka. Vienas svarbių vitaminų šiuo požiūriu – vitaminas D, kurio mūsų platumose žmonėms pritrūksta, nes mes mažai turime saulės. Todėl žiemą reikėtų vartoti vitamino D. Idealiausia pasidaryti tyrimą, kuris parodytų, kokis yra organizmo poreikis, ar bent jau dėl dozės reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
„Taip pat imuniteto palaikymui svarbūs antioksidantai (vitaminas A ir E) bei mikroelementai cinkas ir selenas. Jei žmogus gerai maitinasi, valgo vaisių, daržovių, mėsos, praktiškai visas vitaminų poreikis patenkinamas su maistu. Tačiau po ligų, dirbant sunkiai fiziškai, pervargus galima pavartoti vitaminų papildomai, aišku, geriausiai pasitarus su gydytoju. Tik nesiūlau multivitaminų, kadangi juose nėra pakankamo kiekio vitaminų, kad atstatytų trūkstamą reikiamą vitaminų kiekį. Geriau rinktis atskirus vitaminus.
Pastaruoju metu daug kalbama apie omega riebalų rūgštis, kurios svarbios ląstelių medžiagų apykaitai. Todėl jeigu mažai valgome žuvies, o Lietuvoje didelių tradicijų jos valgyti iš tiesų nėra, be to, dirbtinai augintoje žuvyje nėra reikalingos gausos naudingų medžiagų, reikėtų panaudoti žuvų taukų. Kai kuriais atvejais, jeigu infekcinės ligos dažnai kartojasi, yra specifinių preparatų, kurie šiek tiek pastimuliuoja imunitetą, tačiau tokį gydymą gali paskirti tik gydytojas“, – patarė A.Blažienė.
Pašnekovė priminė, kad imunitetui svarbūs ir kai kurie skiepai, ir paragino suskubti pasiskiepyti nuo gripo, kuris gali baigtis ir mirtimi. Jei dažnai sergama bronchitu ir plaučių uždegimu, gydytojas gali patarti skiepą nuo pneumokokinės infekcijos.
Kodėl dažniau sergama šaltuoju metų laiku
Pasak A.Blažienės, virusinėmis infekcijomis sergama ištisus metus, tačiau šaltuoju metų laiku susidaro palankesnės sąlygos joms plisti: žmonės daugiau būna užsidarę patalpose, artimiau kontaktuoja ir vienas kitam perduoda virusus.
„Kai vaikas pradeda lankyti darželį ir sirgti, mamos jaudinasi, kad nusilpo jo imunitetas. Taip nėra. Tiesiog vaikas anksčiau nebuvo susidūręs su infekcijomis, o darželyje vaikai jomis dalinasi. Imuninė sistema, susidūrusi su jomis pirmą kartą, nesugeba greitai pagaminti antikūnų, todėl vaikas suserga.
Pradėjus lankyti darželį, sirgti 6–8 kartus per metus yra norma ir dėl to nereikėtų labai išsigąsti. Tačiau jau po metų vaikas ima sirgti daug rečiau, nes jo imuninė sistema natūraliu būdu buvo stimuliuota, organizmas atpažįsta tuos virusus ir iš karto gamina antikūnus. Be to, vystosi ir pats vaiko imunitetas – jis susiformuoja tik apie 10–12-tus gyvenimo metus“, – aiškino imunologė.
Šaltis ligų nesukelia, tačiau jis kelia stresą organizmui, o tuomet virusai turi geresnes galimybes atlikti savo juodą darbą.
Medikė pabrėžė, kad pats šaltis ligų nesukelia, tačiau jis kelia stresą organizmui, o tuomet virusai turi geresnes galimybes atlikti savo juodą darbą. Taigi būtina rinktis tinkamus drabužius. Labiausiai reikia bijoti prakaitavimo ir staigaus atvėsimo, nesušlapti kojų ir neatšalti rankų.
„Taigi imunitetas labai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, nuo to, kaip mes elgiamės su savo organizmu. Jei nesubalansuosime savo gyvenimo, jokie preparatai nepadės. Pavyzdžiui, mažiausia galima miego trukmė – šešios valandos, bet tik vienas kitas žmogus gali tiek mažai miegoti. Normalus miego valandų skaičius – aštuonios. Ir pamirškite, kad neišsimiegoję per savaitę atsigriebsite savaitgalį. Tai nepadės.
Taip pat noriu atkreipti biurų darbuotojų dėmesį. Ilgai būnant kondicionuojamoje patalpoje, išdžiovinama nosies gleivinė, ji nebetenka savo apsauginės funkcijos ir virusai į organizmą patenka lengviau. Todėl biurų darbuotojams, kad palaikytų tinkamą organizmo drėgmę, reikėtų gerti daug vandens“, – teigė pašnekovė.
Visos ligos – nuo nervų
Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė taip pat įsitikinusi, kad jeigu žmogus visus metus rūpinasi su sveikata, jis neturės problemų nei su imunitetu, nei su peršalimo ligomis. Todėl ji net ir rudenį pataria stengtis būti gryname ore, nes tai grūdina organizmą. Žinia, nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Taigi šaltuoju metų laiku reikia tiesiog tinkamai apsirengti.
Kai dienos ima trumpėti ir vis mažėja dienos šviesos, žolininkė patariu draugauti su baziliku. Jis puikiai veikia nervų sistemą. Panašų poveikį turi ir salieras bei pastarnokas – troškiniams tinkančios daržovės. Taip pat pastarnoko šaknies galima pasidžiovinti ir gerti prieš naktį jo arbatos. Taip pat gerai prieš naktį ramina sukatžolių arbata.
Lietuviškas imbieras – krienas
„Nuo centrinės nervų sistemos pradėjau ne veltui, nes beveik visos ligos – nuo nervų. Taip pat nuo nervų silpsta ir mūsų imunitetas. Kita svarbi mūsų organizmo sistema, atsakinga už mūsų sveikatą, yra virškinimas, nuo kurio priklauso, kaip mes iš maisto įsisaviname gerąsias medžiagas. Jeigu nesugebame jų pasisavinti, mūsų imunitetas nebus stiprus. Virškinimui labai tinka pelyno arbata, pipirmėtė, kmynai ir ypač krienas.
Tai labai naudingas augalas, lietuviškas imbiero atitikmuo, tik žmonės nelabai žino, kaip jį vartoti. Jeigu dėl žarnyno uždegimo ar gastrito žmogus negali valgyti krienų, patariu juos sumaišyti su obuoliene. Į vieną stiklinę obuolienės įdėjus šaukštą krienų gaunamas labai skanus padažas, kuris tiks prie visko – tiek prie mėsos, tiek prie varškės, tiek prie daržovių. Taip pat galima krienus maišyti su sutarkuotais šviežiais arba raugintais burokėliais, suplakant viską iki vienalytės masės. Dar galima pridėti kepto obuolio“, – vardijo pašnekovė.
Iš krienų galima pasidaryti ir savotišką maisto papildą imunitetui stiprinti. Reikės dviejų stiklinių spanguolių, vienos stiklinės medaus ir pusės stiklinės tarkuoto krieno. Viską suplakame iki vientisos masės, dedame į šaldytuvą ir valgome po šaukštelį 1–2 kartus per dieną užsigerdami šiltu vandeniu. Vakare į šaukštelį galima įberti ir cinamono.
Neišmeskite svogūnų lukštų
Dar vienas nepelnytai pamirštas imuniteto stiprinimo būdas – svogūnų lukštai. Tiesa, turime būti tikri, kad jie neapdoroti cheminėmis medžiagomis. Juos galima dėti į troškinius arba užpilti vandeniu ir gerti kaip arbatą. Svogūnų lukštuose yra labai naudingos mums medžiagos – kvercetino. Laboratoriniai tyrimai parodė jo antiuždegimines, antioksidantines ir netgi priešvėžines savybes.
Kosint reikėtų 8–10 svogūnų galvučių lukštų užpilti litru karšto vandens ir dar pakaitinti, kol liks tik pusė to skysčio. Šį skystį atskiedus patariama gerti su medumi po 150 ml tris kartus per dieną prieš valgį.
Jeigu kamuoja sausas kosulys, 40 lašų šios tinktūros, tai maždaug pusantro valgomo šaukšto, įpilti į šiltą vandenį ir pakvėpuoti. Jei skauda gerklę, arbatinį šaukštelį tinktūros įpilkime į pusę stiklinės vandens ir skalaukime gerklę.
„Kalbant apie žoleles, šiuo metu namuose reikėtų turėti čiobrelių, raudonėlių, melisos, taip pat dar galima pasirinkti gervuogių lapų – tai puikus vitamino C šaltinis, kaip ir šaltalankių lapai, erškėtrožių vaisiai bei šermukšnių ir šaltalankių uogos. Mes primiršome, kad arbatas galima paruošti ir iš džiovintų uogų, bet mūsų senoliai jų daug naudodavo įvairioms arbatoms“, – patarė D.Kunčienė.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
