Kokios yra dabartinės sveikatos problemos ir kaip jas galima būtų spręsti, padiskutuoti paskutinę žiemos dieną sostinėje susirinko būrys specialistų.
Prof. dr. Algirdo Baubino teigimu, sveikata praktiškai priklauso nuo žmogaus, t. y. nuo jo gyvensenos (50 proc.) 20 proc. sveikatos lemia aplinka ir jos kokybė. Dar panašiai tiek priklauso nuo biologinių veiksnių, tokių kaip lytis, amžius, genai ir pan. O nuo „visagalės“ medicinos – tik 10 proc.
„Mūsų sveikatos politika – nepaprastai puiki. Mūsų sveikatos sistema / programa – praktiškai viena iš geriausių Europoje. Bet praktika štai ką parodo: Europoje pirmaujame pagal sergamumą daugeliu ligų. Kraujotakos sistemos ligos, dabar labai progresuojančios kaulų sistemos, taip vadinamojo atramos aparato, ligos, niekaip negalime pažaboti piktybinių navikų išplitimo“, – teorijos nesutapimą su praktika apibūdina profesorius.
Svarbiausia, anot A.Baubino, ligų profilaktika.
Vidaus ligų gydytojas Darius Baublys teigia, kad tai, ar sergantis žmogus gali pasveikti, daug priklauso nuo to, ar jis pats tiki, kad pasveiks, ir ar apskritai yra optimistiškai nusiteikęs.
„Labai daug priklauso ir nuo mūsų mąstymo, aišku, aplinka daro įtaką. Jei vaikas nuo mažens mato kokakolos, alaus reklamą ar kaip šauniai kaubojai rūko, ir iki penkerių metų susiformuoja jo mąstymas, nesvarbu, ką jam sakai, jis stebi, ką rodo televizija, ką daro tėvai ir aplinkiniai. Retas filmas rodo sveiką gyvenimo būdą. Nepamenu, kada mačiau filmą apie sveiką laimingą šeimą. Vis kas nors su kuo nors pykstasi. Vaikai tą mato ir priima kaip normą.“
Taigi žengiant geresnės sveikatos link gydytojas siūlo pirmiausia išmesti televizorių. O, norint pradėti rimtą profilaktiką, ją, anot D.Baublio, reikėtų pradėti taikyti vaikams nuo dvejų metų.
Vaikus nuo dvejų metų reikia skatinti sveikai maitintis ir judėti, rodyti jiems pavyzdį.
„Tada jokia valstybė ir jokios institucijos nesugadins vaiko, nes tai, ką jis gaus vaikystėje, bus nepaprastai sudėtinga panaikinti. Matant vaikui sportuokite ir valgykite sveikai – jis tai matys ir atkartos“, – argumentuoja gydytojas.
Jis kaip bėdą įvardija, kad Lietuvoje visiškai nepalaikoma profilaktikos kryptis, ir pasakoja, jog senovės Kinijoje gydytojai atlyginimą gaudavo tol, kol jų pacientai būdavo sveiki. Jei susirgdavo, už juos atlyginimo nebegaudavo.
A.Baubinas priduria, kad medicinos prioritetas turėtų būti motinos ir vaiko sveikata: jei bus sveika motina, pagimdys sveiką vaiką, o vaikai yra šalies ateitis, jie – tai valstybė.
Pasaulio triatlono čempiono ir ekologinių akcijų iniciatoriaus Vidmanto Urbono manymu, svarbiausias dalykas žmogui yra gamta, be kurios nebūtų ir mūsų. V.Urbono teigimu, kasmet pasaulyje miršta 8 milijonai žmonių dėl vandens stygiaus ir prastos gyvenimo kokybės.
„Mes neįvertiname to, ką turime“, – pabrėžia V.Urbonas, turėdamas omenyje švarų gėlą vandenį, kurio kol kas turime užtektinai.
Triatlonininkas pastebėjo, kad tų, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, sveikata yra žymiai geresnė.
Pasaulio galiūnų čempionas Žydrūnas Savickas pasakoja, kad šalyje sportas ir sveikatingumas yra paskutinėje vietoje, dėl to žmonės taip serga.
„Per mažai judame“, – įspėja sportininkas. Jo manymu, pigiausias būdas – suteikti žmonėms galimybę sportuoti, galbūt net valstybei finansuoti tai, kad netektų išleisti krūvos pinigų vaistams ir kovoti su nejudrumo pasekmėmis.
„Mano srities sporto žmonės valgo šešiskart per dieną po nedaug. Kai pastoviai žmogus gauna maisto, greitėja medžiagų apykaita. Žmonėms, atėjusiems į sporto klubą ir klausiantiems, kaip numesti svorio, atsakome: daugiau valgyk. Gausiai pavalgo kartą per dieną vakare ir stebisi, kad svoris auga. Tegu triskart daugiau pavalgo kokybiško maisto, bet per kelis kartus, ir svoris neaugs“, – pataria Ž.Savickas.
Ne dėl bėgimo keliatės, o kad įkvėptumėte oro, pasižiūrėtumėte, kaip medžiai bunda, pavasariu kvepia.
„Daug kas sako, kad sunku atsikelti ryte ir kažką daryti, ką jau kalbėti, pavyzdžiui, apie sportavimą. Taip, tai sunku. Tačiau tiems, kurie nori pradėti sveikai gyventi, patariu nesikelti ryte dėl to, kad reikia bėgioti. Nereikia keltis ryte, kad eitumėte į sporto klubą. Reikia išeiti klausytis gamtos ir keisti savo mąstymą. Ne dėl bėgimo keliatės, o kad įkvėptumėte oro, pasižiūrėtumėte, kaip medžiai bunda, kad pavasariu kvepia. Reikia atjungti raumenis nuo mąstymo“, – pataria V.Urbonas.
Ž.Savickas kaip didelę problemą įvardija tai, kad daugumos draugai ir pažįstami gyvena nesveikai, o tai užkrečia ar bent jau kliudo sveikai maitintis ar sportuoti.
„Pirmiausia reikia atsikratyti tų „nesveikų“ draugų. Tai tiesa. Reikia susirasti naujų draugų, kurie nori sveikai gyventi“, – pusiau juokais, pusiau rimtais siūlo sportininkas.
Su Ž.Savicko pasiūlymu nesutinka virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas ir pataria, kad geriau tiesiog rinktis daugiau vietinių produktų, augančių Lietuvoje, prie kurių skonio esame pratę. Taip pat siūlo pasidomėti, ar etikete „ekologiškas“ pažymėtas produktas tikrai yra ekologiškas ir sveikas, nes pastaruoju metu šiuo žodžiu verslas labai spekuliuoja.
A.Baubinas siūlo kolektyvinius sodus, kuriuos žmonės pavertė žaliomis vejomis, panaudoti pagal paskirtį: išarti, apsėti, apsodinti ir užsiauginti sveikos produkcijos.
D.Baublys priduria, kad žmogaus emocijos labai gerai atsispindi jo kūne: jei žmogus pyksta, tai ir vidaus organai gali nedraugauti vienas su kitu. „Viskas gyvenime yra ne problemos, o tik pamokos, kurias turime išmokti“, – reziumuoja vidaus ligų gydytojas.