Širdies ir kraujagyslių ligos – pasyvaus gyvenimo rezultatas
„Net ir sėdėdamas žmogus yra kažkiek fiziškai aktyvus, nes kūno padėtį išlaikantys raumenys sudegina šiek tiek daugiau kalorijų negu gulint“, – teigė 15min pašnekovė.
Vis dėlto, visą dieną kiurksoti ant sofos ir įsivaizduoti, kad organizmui to pakanka būtų klaidinga. Sportas, fizinis aktyvumas ir mankštinimasis, kaip pastebėjo dr. K.Poderienė, trys dažnai painiojamos sąvokos.
„Fizinis aktyvumas yra kilokalorijų deginimas bet koka fizine veikla. Kuo daugiau raumenų dalyvauja veikloje, tuo sudeginama daugiau kalorijų ir fizinis aktyvumas yra didesnis. O sportas yra tikslingas fizinis aktyvumas, kuriuo siekiama tam tikro rezultato – ugdyti gebėjimus, kurie leistų varžytis. Tokia pati fizinė veikla kaip sportuojant, bet kuria nėra siekiama varžytis, vadinama mankštinimusi“, – paaiškino ji.
Anot pašnekovės, kiekviena naudojama kūno dalis yra lavinama, o nenaudojama – sunyksta. „Neturime kito būdo savęs sąmoningai išreikšti, kad ir kas tai bebūtų – ėjimas, kalbėjimas ar rašymas – visa tai darome raumenų pagalba“, – svarstė ji.
Dr. K.Poderienės teigimu, per mažas judėjimas neigiamai veikia ne tik pačius raumenis, bet ir kitas sistemas, visų pirmą – širdį. Fizinis pasyvumas ir nesveikas gyvenimo būdas lemia, kad būtent širdies ir kraujagyslių ligos tapo dažniausiai pasitaikančia mirties priežastimi.
10 000 žingsnių sveikos širdies link
„Tam, kad vaikas augtų sveikas jis per dieną žaisdamas turi nubėgti apie 10 km. Manoma, kad akmens amžiuje medžiojantis žmogus per dieną nubėgdavo iki 30 km. Šiandien „kepsnių“ medžioti nereikia, jie išrikiuoti parduotuvių lentynose, todėl daugeliui fizinės veiklos trūksta. Norint, kad kūnas neregresuotų, būtina užsiimti papildoma veikla – mankštintis arba sportuoti“, – paaiškino ji.
Kasdien reikėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių.
15min kalbinta fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos studijų programos vadovė pasakojo, kad remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kasdien reikėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių. Visai nesvarbu, anot jos, ar judėsite tvarkydamiesi namus ar specialiai mankštindamiesi – toks aktyvumas užtikrins pakankamą darbą širdžiai.
„Taigi, – pridūrė ji, – reikalingą fizinio aktyvumo kiekį pasiekti galima dviem būdais: nedidelio intensyvumo, bet pakankamai ilgą laiką trunkančiu krūviu, kurį paprastai turime kasdieninėje darbinėje, buitinėje ar laisvalaikio veikloje (pvz. einame į parduotuvę, tvarkomės namus ir t.t.) arba santykinai didelio intensyvumo krūviu trunkančiu trumpesnį laiką – mankštinantis ar sportuojant.“
Svarbiausia – balansas
Dr. K.Poderienė atkreipė dėmesį, kad bet kokio fizinio aktyvumo metu būtina išlaikyti balansą. Jos žodžiais tariant, sunkų fizinį darbą dirbantis žmogus sudegina daug kalorijų, kartais tiek, kiek ir sportininkai, tačiau sveikatos tai neprideda. Kodėl? Kaip paaiškino specialistė, dirbdamas žmogus nuolat naudoja vienas ir apleidžia kitas raumenų grupes. Pavyzdžiui, kasdien sėdint prie kompiuterio didelis krūvis tenka nugarai, o pilvas „tinginiauja“.
„Dėl to labai svarbu yra ne tik jau minėtas žingsnių skaičius, bet ir vienoda apkrova visoms raumenų grupėms. Nevienodai išlavinti raumenys vaikams sukelia laikysenos sutrikimus, o suaugusiems kaulų raumenų sistemos skausmus, kurie ženkliai sumažina gyvenimo kokybę“, – kalbėjo ji.
Pašnekovės nuomone, visuomenėje paplitęs klaidingas įsitikinimas, neva kuo daugiau judi – tuo geriau. Anaiptol. Pasak dr. K.Poderienės, reikėtų žinoti, kad per didelis fizinis krūvis, visai kaip ir kitokie organizmo patiriami stresai, slopina imuninę sistemą, todėl persistengti tikrai neverta.
Būkite aktyvesni namuose – vaikščiokite
Šalyje paskelbus karantiną gyvenimas ženkliai pasikeitė. Tenka kitaip dirbti ir mokytis, o kaip išlaikyti fizinę formą neišeinant iš namų? Ar aktyvi veikla gali padėti lengviau ištverti šį sunkų laikotarpį? Sportuojant ar mankštinantis, pasak pašnekovės, organizmas išskiria laimės hormonus – endorfinus, kurių poveikį žmogus jaučia ir pasibaigus fiziniam aktyvumui, todėl tai ne tik padės prasiblaškyti, bet ir pagerins nuotaiką.
Jei nemėgstate mankštintis, susigalvokite judrių užsiėmimų, aktyviau leiskite laiką namuose.
Jeigu kitu metu ilgesnis pasivaikščiojimas gamtoje yra puikus būdas palaikyti sveikatą, tai per karantiną rekomenduojama lankytinų vietų, parkų ar pažintinių takų vengti. O ką veikti namuose? Dr. K.Poderienė patarė užsiimti malonia veikla ir nepersistengti.
„Jei nemėgstate mankštintis, susigalvokite judrių užsiėmimų, aktyviau leiskite laiką namuose. Pavyzdžiui, skalbinius neškite ne visus iš karto, o po vieną. Taip pat padenkite ir stalą – neškite po vieną šaukštelį, lėkštę. Pamatysite, kad ir taip galima kasdien nemažai nueiti“, – sakė ji.
Jeigu galite ir norite mankštintis – puiku. Anot pašnekovės, mankštintis daug lengviau kai duodami nurodymai, todėl verta pasinaudoti gausybe internete patalpintų video treniruočių. Tai ne tik nieko nekainuos, bet ir nereiks patiems galvoti pratimų, o ir motyvacija bus didesnė.
Prieš kurį laiką nesudėtinga, vyresnio amžiaus žmonėms skirta videomankšta pasidalijo LSU dėstytoja ir Trečiojo amžiaus universiteto veiklų organizatorė Kristina Visagurskienė. 15min kviečia prisijungti ir mankštintis kartu:
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
