Ne veltui amerikiečių dietologai atlikę tyrimą nustatė, kad patiekalų ir indų išdėstymas ant stalo gali lemti persivalgymą arba atvirkščiai.
Kornelio universiteto mokslininkai tikina, kad papildomas svoris atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių ir kad viena pagrindine jų galima įvardyti atstumą tarp lėkštės ir maisto. Tarkim, idealios sąlygos persivalgyti tuomet, kai vaišinamės prie švediško stalo. Valgių gausa kaipmat apakina, kadangi norisi ir to, ir ano, ir dar šio to... Tokiu atveju prisiminkite, kad labiau valgyti nori jūsų akys, o ne skrandis.
Žodžiu, mokslininkai mano, kad geriausia, kai atstumas tarp valgio ir lėkštės yra bent pusmetris, tiksliau - 48,68 cm. Esą, tokiu atveju persivalgymo tikimybė, o tuo pačiu ir svorio prieaugio rizika, sumažėja ne vieną kartą.
Tyrime, kuriame dalyvavo 300 savanorių, buvo stebima, kaip jie maitinasi prie švediško stalo, kokiais įrankiais, indais naudojosi, ir kiek apskritai suvalgė. Rezultatai gana nuspėjami: liekni žmonės net septynis kartus dažniau rinkosi mažesnes lėkštes nei tie, kurių svoris viršija normos ribas, vadinasi, lieknieji ir suvalgė mažiau.
Taip pat apvalaini savanoriai prie maistu nukrauto stalo sėdėjo kur kas arčiau nei mažesnio svorio žmonės. Pastarieji, būdami labiau nutolę suvalgydavo mažiau ir rečiau kartodavo papildomą porciją nei pilnesnio sudėjimo atstovai.
Mokslininkai mano, kad būtent toks faktas gali tapti svarbia priežastimi, turinčia didelę įtaką persivalgymui – t. y. maisto prieinamumas ir didelis jo kiekis, kai galim valgyti tiek, kiek norisi.
