Daugelį sunkumų galima įveikti
„Vienos priežasties, dėl ko žmogus kreipiasi į specialistus, kas pastūmėja kreiptis pagalbos, sunku būtų įvardinti. Vis tik svarbu pastebėti, kad apskritai žmonių, kurie kreipiasi į specialistus ir nurodo turintys ar supranta turintys psichologinių sunkumų, yra daugiau – tai akivaizdu.
Tą patį rodo ir visuomenės nuomonės apklausos, kurias reguliariai atlikome koronaviruso pandemijos laikotarpiu, teiraudamiesi apie psichikos sveikatos sunkumus ir kreipimąsi pagalbos. Vis tik būtina paminėti, ko mes siekiame visoje pagalbos sistemoje – kad kuo daugiau potencialo būtų išnaudojama dar iki ligos atsiradimo ar iki poreikio gauti gydymo paslaugas. Todėl buvo įsteigtos visiškai naujos Psichologinės gerovės ir visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos“, – kalbėjo Simona Bieliūnė.
Pašnekovė detalizavo, kad minėtos paslaugos yra teikiamos psichologų, tačiau jų veiklos laukas nėra orientavimasis į ligą. Jų darbas apima dvi kryptis, pirma – gyventojų įgūdžių atpažinti savo emocijas, jas valdyti ugdymą, psichikos sveikatos stiprinimą, t. y. nuo streso valdymo iki tarpusavio pagalbos grupių užsiėmimų, antra – individualios konsultacijos, kurių suteikiama iki 6. „Šiuo atveju kalbame apie žmones, kurie patiria stiprias emocijas ir įvairius įvykius – artimo netektį, skyrybas, netenka darbo ar susiduria su kitais netikėtais išgyvenimais.
Turiu mintyje žmones, kurie susiduria su sunkumais, bet mes šiuo atveju dar nekalbame apie ligą“, – pabrėžė ministro patarėja. Pasak jos, prevencija yra labai svarbi, nes laiku nesirūpinant savo emocine sveikata, ją apleidžiant, ignoruojant ir turime sudėtingus atvejus, tačiau dalies jų būtų galima išvengti tiek edukuojant žmones, tiek kreipiantis tokių paslaugų laiku.
Paklausta, ar pastebima, kad visuomenė kiek labiau ima rūpintis savo psichine sveikata, S. Bieliūnė atkreipė dėmesį, kad pandemija šiuo klausimu pastūmėjo mus pirmyn – žmonės suvokė, kaip svarbu neignoruoti emocijų, išgyvenimų – nuo to, kaip jaučiamės, priklauso mūsų produktyvumas, socialiniai santykiai, savirealizacija. „Žmonės pandemijos metu daugiau domėjosi psichikos sveikatos klausimais, vis daugiau dalijosi artimiausioje aplinkoje, forumuose, kad prasčiau miega, išgyvena nerimą, panikos priepuolius – iš to gimė poreikis sukurti nacionalinę platformą Pagalbasau.lt kaip patikimos informacijos šaltinį gyventojams.
Veikiausiai per šį laikotarpį daug kas labiau išmoko save stebėti – geriau suprasti, kada, kokios ir dėl ko reikia pagalbos. Žmonės tampa sąmoningesni, suvokia, kaip svarbu yra režimas – miegas, mityba, fizinis aktyvumas, bendrai sveika gyvensena ir, aišku, socialiniai santykiai“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad auga suvokimas ir to, kad fizinė sveikata yra neatsiejama nuo emocinės sveikatos.
Vyresniems sunkiau
Skirtumas tarp jaunesnių ir vyresnių žmonių rūpinimosi savo emocine sveikata, pasak S. Bieliūnės, iš tiesų šiek tiek pastebima, tačiau tai turi svarių priežasčių. Pirmiausia, pasak pašnekovės, tai susiklostė istoriškai, vyresni žmonės toli gražu ne visada linkę kreiptis į specialistą, atsakymų ir sprendimų neretai ieško kitais būdais, būtent todėl turime daug iššūkių su priklausomybės ligomis ir aukštą savižudybių skaičių: „Dažniausiai žmonės, nežinodami kitų alternatyvų, skausmo malšinimui ima ieškoti kitų priemonių, tiesiog nori pabėgti nuo sunkumų, siekia nutraukti neviltį, blogą savijautą. Nors nenorėčiau brėžti griežtų amžiaus ribų, visi žinome, kad žmonių yra įvairių, vis tik matome, kad tarp jaunesnių žmonių yra mažiau baimių kalbėti apie sunkumus, kreiptis į specialistus.“
Vis tik, pasak S. Bieliūnės, kur kas svarbesnis veiksnys nei amžius yra psichikos sveikatos raštingumas. Tokie paprasti dalykai, kaip – ar žmogus supranta, kas lemia mūsų savijautą, kokie yra rūpinimosi savo psichikos sveikata būdai, kas yra tik stereotipai, kaip elgtis stresinėse situacijose ir gauti pagalbą. „Visuomenėje dar tikrai labai daug stereotipų ir ydingų praktikų šiuo klausimu. Žmonės neretai tikrai tiesiog trūksta žinių, įgūdžių ir palankių nuostatų apie psichikos sveikatą“, – komentavo ministro patarėja.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad viena iš labai klaidingų nuomonių yra galvojimas, kad padėti gali tik specialistai. Nelengvą laikotarpį išgyvenančiam žmogui gali padėti ir bičiulis, ir kolega, ir jo šeimos narys. „Iš tiesų ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ir kitos tarptautinės institucijos kalba apie tai, kad pirmiausia žmogus pats sau yra tas, kuris gali padėti. Jis gali daryti sprendimus, kurie keistų jo gyvenimą į gerąją pusę.
Aišku, žmonės vienas kitam yra pagalbos šaltiniai. Juk dažnai mūsų savijauta priklauso ir nuo to, kaip mums sekasi megzti socialinius ryšius. Taigi, kuo daugiau mokysimės, mokėsime su kitais bendrauti, palaikyti, išklausyti, girdėti kitus, tuo emocinė sveikata bus geresnė. Dažnai girdime sakant, kad pokalbis su bičiuliu, artimu žmogumi buvo tas lemiamas, labai smarkiai padėjęs veiksnys“, – santykių svarbą pabrėžė S. Bieliūnė.
Stigmos visuomenėje
Kalbant apie psichikos sveikatą, visuomenėje yra nemažai stigmų, kurių vis dar nepavyksta išgyvendinti. „Šiuo metu Lietuva atlieka stigmos paplitimo tyrimą, netrukus visuomenei jau pristatysime rezultatus, tačiau šiandien galiu paminėti kelis svarbius dalykus. Duomenys rodo, kad pusė žmonių, dalyvavusių tyrime, mano, kad susidūrus su psichologiniais iššūkiais kreiptis pagalbos yra normalu. Visgi stigmos pasireiškia, pavyzdžiui, tada, kai klausiame, kaip reaguotumėte, jei vaiko bendraklasis ar kaimynystėje gyvenantis žmogus turėtų psichikos ir elgesio sunkumų.
Taip pat yra ir su darboviete, jei klausiame, ar sutiktumėt, kad jūsų bendradarbis turėtų minėtų sunkumų. Per tai mes matome, kad dar turime labai daug nepagristų baimių. Įsivaizduojame, kad žmonės, kurie turi psichikos sunkumų, yra pavojingi, neprognozuojami, galbūt neproduktyvūs“, – tyrimą komentavo ministro patarėja. Anot jos, tokios nuostatos dažnai trukdo ne tik padėti tokiems žmonėms, bet ir prisipažinti pačiam, kad turi bėdų ir reikia pagalbos.
Pasak S. Bieliūnės, pasauliniai tyrimai rodo, kad per gyvenimą 1 iš 4 žmonių patiria vienokių ar kitokių – psichikos sveikatos sunkumų, o tai reiškia labai didelę dalį visuomenės. „Mes turime suprasti, kad sunkumai vieni kitiems nelygūs, vieni lengvesni, kiti sunkesni, juk ir kiekvienas iš mūsų patiriame pačių įvairiausių išgyvenimų, net ir neturėdami sunkumų. Matome ir šeimoje, kad vienas lengviau išgyvena stresines situacijas, kitas sunkiau – tai normalu, mes visi skirtingi. Tačiau vis dar įsivaizduojame, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės yra neprognozuojami, neįgalūs ką nors daryti ar net pavojingi, tos baimės ir diskriminavimas dažniausiai yra visiškai nepagrįsti“, – aiškino pašnekovė.
Ministro patarėja atkreipia dėmesį, kad įsišaknijusios stigmos yra įvairių rūšių, jos apima net patį žmogų, kai pasireiškia savistigma – kreiptis į specialistą ar pripažinti, kad turi psichologinių problemų, baiminamasi visuomenės reakcijos, jaučiamas kaltės ar gėdos jausmas. Tuomet renkamasi tylėti, kentėti, o nei atsiverti, kreiptis, jei reikia, gydytis. S. Bieliūnė, atkreipė dėmesį, kad šiuo metu akivaizdžiai emocinei sveikatai, edukacijai skiriama labai daug dėmesio visais lygmenimis, todėl teigiamų pokyčių tikrai matyti. Ministro patarėja ragino nebijoti kreiptis konsultacijos tiek dėl savo išgyvenimų, tiek artimųjų žmonių – kuo anksčiau atpažįstami sunkumai, tuo lengviau juos spręsti, atsistatyti ar išvengti sunkesnių būklių.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
