Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Stogo danga gali pakenkti sveikatai

Pavasarį daugelis planuoja ne tik sodo, bet ir statybos darbus. Didžiausia problema statyboje išlieka asbestiniai stogai. Visiems yra gerai žinoma, jog asbestiniai stogai kenkia sveikatai, tad, keičiant šią stogo dangą, dėmesys turėtų būtų kreipiamas į tai, ar yra laikomasi reikalavimų nuimant asbestinę stogo dangą bei, ar tinkamai ji yra utilizuojama. Pasak medikų, neatsakingas stogo dangos keitimas gali atsiliepti sveikatai: įkvėpus nuodingų asbesto dulkių gali išsivystyti plaučių vėžys.
Didžioji dalis pastatų Lietuvos kaimuose iki šiol dengti šiferiu, gaminamu iš asbesto
Didžioji dalis pastatų Lietuvos kaimuose iki šiol dengti šiferiu, gaminamu iš asbesto / Kęstučio Vanago/BFL nuotr.

Rizika susirgti vėžiu ir kitomis ligomis

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė įspėja gyventojus, kad jie jokiu būdu savarankiškai nenuiminėtų stogo dangų, nes asbestas ypač kenksmingas žmogaus sveikatai – gali sukelti vėžinius susirgimus. Kasmet Lietuvoje nustatoma 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių, Asbesto šalinimo programos duomenimis, 50 atvejų per metus gali būti sukelti asbesto. Pasak J.Karalevičienės, panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai sklisti į aplinką, o asbesto plaušeliai įkvepiant pasiekia plaučius ir gali pasilikti ten visam gyvenimui. Po 20 metų eksploatacijos prasideda natūralus asbestcemenčio lakštų dūlėjimas, todėl, kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad asbesto skaidulos pateks į aplinką. Dažniausiai asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po 20–30 metų. 

Gydytoja sako, jog dėl asbesto gali išsivystyti ir kitos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys. Dažniausiai susergama tiesioginio kontakto – darbo su asbestu – metu, ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas.

Taupoma – sveikatos kaina

Praėjusių metų stogų keitimo praktika parodė, kad daugelis gyventojų patys plikomis rankomis plėšė asbestą nuo stogų nė nekreipdami dėmesio į savo sveikatą, kad tik būtų pigiau ir nereikėtų samdyti žmonių, išmanančių šį darbą. Gyventojai tyčia smulkino asbesto lakštus, kad jie mažiau užimtų vietos ir galėtų patys išvežti į punktus, kur yra priimamos kenksmingos statybinės atliekos. Žmonės tikriausiai nežino, kad trupindami seną stogo šiferį tuo pačiu įkvepia mirtinai nuodingų asbesto dulkių. Dažniausiai žmonės visus darbus atlieka be pirštinių ir respiratorių, o tai kelia pavojų jų pačių sveikatai. 

Asbesto turinčių gaminių naudojimas yra ribojamas visame pasaulyje, o Lietuvoje tik 2 000-aisiais metais uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose.

Sveikatos specialistai sako, kad žmonės yra susidarę klaidingą nuomonę, manydami, kad per daugelį metų asbestiniai stogai tampa nekenksmingi, tačiau nuodai niekur neišgaruoja. Kenksmingas poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų. Tuoj nutirps sniegas ir pasimatys šiukšlės. Renkant šiukšles sveikatos specialistai pataria radus šiferio dangos gabalus jų plikomis rankomis neliesti. Geriausia surinkti kenksmingas atliekas su pirštinėmis. „Kai kurie žmonės, stengdamiesi taupyti, pakeitus namo stogą, nuodingas atliekas laiko savo kieme, o smulkesnes šiukšles panaudoja duobių užpylimui. Tačiau taip daryti jokiu būdu negalima“, – sako J.Karalevičienė.

Ribojamas asbesto turinčių medžiagų naudojimas

Asbesto turinčių gaminių naudojimas yra ribojamas visame pasaulyje, o Lietuvoje tik 2 000-aisiais metais uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose. Nuo 2005 metų sausio 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius. Tačiau asbesto problema Lietuvoje išlieka. „Mūsų šalyje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Tai rodo ir tas faktas, kad valstybiniame profesinių ligų registre nebuvo užregistruotas nė vienas profesinio plaučių vėžio atvejis, nors Lietuvoje veikė net keletas asbestcemenčio gamyklų“, – savo pastebėjimą išsakė J.Karalevičienė.

Pavojingos atliekos – inventorizuojamos

Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Statybos skyriaus Statinių naudojimo priežiūros vyresniosios specialistės Dianos Stankevičiūtės, tie, kurie keičia šiferinį stogą, turi būti supažindinti su sąlygomis, kaip jį reikia tinkamai keisti. „Ne visi žmonės yra pajėgūs samdytis specialias komandas, kurios pakeistų stogo dangą, todėl darbų gyventojai dažniausiai imasi patys. Dažniausiai sulaukiame skambučių iš žmonių, su klausimais ar yra kompensuojama už kenksmingų medžiagų surinkimą, tačiau kol kas nėra kompensuojama, o apie poveikį sveikatai niekas nesiteirauja“, – sako D. Stankevičienė. Nuo 2009 metų inventorizuojami pastatai. Aiškinamasi, kiek yra asbesto, kiek šių pavojingų atliekų jau pašalinta. Tačiau kol kas miesto gyventojai, kuriais turėtų rūpintis Aplinkos ministerija, keisdami asbesto turinčius šiferinių stogų dangas, jokių kompensacijų negauna. D. Stankevičiūtės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra inventorizuoti 1 363 statiniai, turintys asbesto gaminių. Inventorizuotas asbesto turinčių gaminių kiekis sudaro 287 tūkstančių kilogramų.

Kur dėti kenksmingo asbesto turintį šiferį?

Pasak gydytojos J. Karalevičienės, asbesto šalinimu turi rūpintis specialiai darbui su asbestu paruoštos komandos, jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuiminėti stogo dangų ar kitų asbesto turinčių gaminių. Jau statinių projektavimo etape, jeigu numatoma pastato, turinčio asbesto, rekonstrukcija ar griovimo darbai, visuomenės sveikatos centro specialistai vertinimo pažymoje įrašo reikalavimus, apsaugančius aplinką nuo taršos asbestu. „Svarbu žinoti, jog šalinant asbesto turinčias medžiagas būtina pasirūpinti dirbančiųjų sveikata, naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones“, – sako J.Karalevičienė. Pasak jos, kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. „Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams. Nuimtą šiferį būtina saugiai, specialioje pakuotėje, pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams ar pan. Reikia suprasti, kad panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai patekti į aplinką“, – aiškina gydytoja.

„Šiaulių naujienos“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais