Todėl planavau išbandyti kikboksą, kuris pastaruoju metu įgavo tam tikrą fitnesso pakraipą, kuri vadinama fitboksu. Iš pradžių pasirinkau grupinę treniruotę naujokams.
Prieš ateidama pasiteiravau, ar joje yra moterų, o atvykusi nustebau, kad jų buvo dauguma – iš keliolikos žmonių buvo tik du vyrai, neskaitant trenerio ir jo padėjėjo.
Pirmakartė buvau tik aš viena, taigi treniruotė prasidėjo be specialios įžangos, tiesiog apšilimu – bėgimas ratu, atliekant įvairius pratimus rankoms, kojoms, korpusui. Įprastas reikalas – krav magoj apšilimą atlaikyti buvo sunkiau, panašus intensyvumas buvo pas laipiotojus.
Įdomu buvo padaryti koordinacinių, orientacijos greitį lavinančių pratimų – susikibus rankomis į ratą iš pradžių reikėjo šokti į priekį, atgal, į kairę ar dešinę pagal komandą (ją balsu pakartojant), tada prieš komandą (garsiai įvardijant teisingą judesį) ir prieš komandą (bet balsu įvardijant neteisingą judesį). Patikėkit, ne visų vienodai greitai suvirškinama.
Po to žinantieji pakartojo, o aš susipažinau su baziniais smūgiais rankomis ir kojomis. Man jie visai natūraliai lipo – gal dėl to, kad kartais pramogos dėlei pažiūrėdavome bokso kovas.
Netikėta buvo crossfitinio tipo estafetė, kurioje varžėmės dviem komandomis. Reikėjo iki tam tikros linijos nustumti dėžę, tada padaryti dvidešimt šuoliukų su šokdyne ir ją parstumti atgal. Su šokdyne daug nesipraktikuoju, bet pavyko užvaryti ir nustebinti komandą, kuri neturėjo supratimo, ko iš manęs tikėtis. Kaip suprantu, šitie žaidybiniai elementai paįvairina treniruotę ir šiaip pavarinėja kraują.
Atrodė, kad smūgiai paprasti, bet, neturint bazinių įgūdžių, vis tiek sunku vienu metu koordinuoti ir kumščių, ir korpuso trajektoriją, ir pėdų padėtį, derinant su žingsniu.
Tada stojom praktikuotis smūgius porose – aš patekau į trejetą su kitom dviem merginom – viena kalė išties kietai. Man reikėjo įprasti ne tik pataikyti, bet ir prisidengti. Atrodė, kad smūgiai paprasti, bet, neturint bazinių įgūdžių, vis tiek sunku vienu metu koordinuoti ir kumščių, ir korpuso trajektoriją, ir pėdų padėtį, derinant su žingsniu. Taigi kaskart pamiršdavau, kad rankos turi grįžti į dengimosi padėtį, o ne būti nežinia kur. Bet man atrodo, to nesunkiai išmokstama atidžiai pastebėjus kokybiškus judesius ir palavinus automatizmą.
Mane ir šiek tiek nustebino, ir kartu ne, kad smūgius lydintis pojūtis labai natūralus, ypač kojomis – kiek pamenu, paauglystėje mėgau pamojuot koja kam nors panosy, deja, ne visada taikliai. Šypt. Dar maloniau tapo, kai gavau pasmūgiuoti su trenerio asistentu – kažkaip su merginom naudojau gal kokį iki 20% jėgos, o čia padvigubinau iki 30–40%. Be to, judėjome per salę, o tai pridėjo papildomo azarto – man buvo faina!
Galiu tik įsivaizduoti, koks jausmas turėti iškrovą visa jėga, t.y. pasportuoti su profesionalu, kuris lengvai atrems bet kokį mėgėjo smūgį. Kriaušė neįdomu, nes ji statiška ir nuo smūgių neišsisukinės.
Pabaigoje dar padarėme atsilenkimų per tam tikrą laiką – man pavyko 28 per pusę minutės, tai, spėju, yra ok.
Apibendrinus, treniruotė man pasirodė vidutinio intensyvumo, adaptuota moterims. Man norėtųsi daugiau sušilti ir greičiau pramokti bazinės technikos, taigi vienareikšmiškai norėsiu bent kelių individualių treniruočių.
Ar šis sportas prilips man ilgam, sunku iš anksto pasakyti, bet savotiškai smalsu, ar, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, jis kovingumą padidins, ar, kaip garo nuleidimo būdas, visgi sumažins?
Strelkabelka.lt yra dviejų autorių tinklaraštis apie dvi gyvenimo ir asmenybės puses: kietą ir minkštą, racionalią ir juslingą, ironišką ir sentimentalią. Strelkos ir Belkos gyvenimo būdas per kūno ir proto praktikas, psichologiją, patiekalų receptus, restoranų bei kitų dalykų apžvalgas.
Tinklaraščio paskyros socialiniuose tinkluose: Facebook ir Instagram.
