Kraujo spaudimą didina ne tik stresas, bet ir būdai, kaip jį malšiname
Medikė sako, jog vasara paprastai yra palankus metas turintiems aukšto kraujospūdžio problemą – spaudimas šiek tiek sumažėja.
„Kraujo spaudimo mažėjimą lemia sumažėjęs periferinių (ypač odos) kraujagyslių rezistentiškumas (jos prasiplečia), didesnis fizinis aktyvumas, neretai vasarą sumažėjusi kūno masė, skysčių ir druskos netekimas prakaituojant,“ – sako dr. S.Glaveckaitė.
Jos teigimu, maždaug vienas iš 17 jaunesnių nei 40 m. suaugusiųjų turi padidėjusį kraujo spaudimą (tai – apie 6 proc. jaunų suaugusiųjų).
„Ši liga, atsiradusi jauname amžiuje, reikšmingai padidina insulto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką iki 50 metų. Ji susijusi su genetiniais ir vystymosi (priešlaikinis gimimas, mamos hipertenzija nėštumo metu) veiksniais, padėjusį kraujo spaudimą gali sukelti, pavyzdžiui, inkstų ligos, įgimtas aortos susiaurėjimas ir t.t. Savo darbo praktikoje gana dažnai susiduriu su jaunais pacientais, todėl, kad anksčiau nei patys pacientai, nei jų šeimos gydytojai nekreipė tiek dėmesio į aukštą kraujo spaudimą ir nesuvokė šios tylios ligos neigiamų pasekmių,“ – sakė dr. S.Glaveckaitė.
Kai kurių šaltinių teigimu, net ketvirtadalis visų profesinių ligų yra sukeliamos streso. Medikės pasiteiravome, kaip dažnai patiriamas stresas gali nuvesti iki padidėjusio kraujospūdžio.
„Streso metu į žmogaus kraują išsiskiria hormonai, kurie laikinai padidina kraujo spaudimą, padidina širdies susitraukimo dažnį bei susiaurina arterijas. Šis hormonų poveikis yra trumpalaikis. Nėra įrodymų, jog trumpalaikis stresas padidintų kraujo spaudimą visam likusiam gyvenimui. Taip pat trūksta tyrimais pagrįstų įrodymų, jog streso mažinimo būdai (joga, elgesio terapija, kvėpavimo pratimai, meditacija t.t.) turi ilgalaikį kraujo spaudimą mažinantį poveikį. Neretai stresas yra susijęs su kitais rizikos veiksniais, kurie didina kraujo spaudimą, tokiais kaip nesveika mityba bei nutukimas, perteklinis alkoholio vartojimas bei rūkymas“, – paaiškino dr. S.Glaveckaitė.
Jos teigimu, vien atsisakius žalingų įpročių ar nesveikos mitybos, kraujo spaudimo pokytis iškart matomas. Pavyzdžiui, numetus 1 kilogramą antsvorio, padidėjusį kraujospūdį turinčiam žmogui sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja ~5 mmHg, normalų spaudimą turinčiam žmogui – ~2-3 mmHg.
Aukštas kraujo spaudimas + stresas = tris kartus didesnė mirties rizika
„Tačiau, jei stresinės situacijos nuolat kartojasi ir nuolat laikinai pakyla kraujo spaudimas, šie dažni pakilimai nėra naudingi kraujagyslėms, širdžiai bei inkstams. Vieno vokiečių tyrimo duomenimis, žmonės, kurie patiria stresą darbe, skundžiasi blogu miegu ir turi padidėjusį kraujo spaudimą, turi tris kartus didesnę riziką mirti nuo širdies ligos, lyginant su padidėjusį kraujo spaudimą turinčiais, tačiau gerai išsimiegančiais ir nestresinį darbą dirbančiais žmonėmis“, – sako kardiologė.
Savo darbo praktikoje gana dažnai susiduriu su jaunais pacientais, todėl, kad anksčiau nei patys pacientai, nei jų šeimos gydytojai nekreipė tiek dėmesio į aukštą kraujo spaudimą.
Ką galime padaryti? Matyt, visame pasaulyje sunkiai atrasime darbą, kuriame niekuomet nepatirtume streso, tačiau galima keisti požiūrį į stresą (trumpam sustoti ir giliai pakvėpuoti, išbraukti iš dienotvarkės veiklas, kurios nėra svarbios arba jas deleguoti mažiau kvalifikuotam specialistui, rasti laiko fiziniams aktyvumui, jogai, meditacijai ar kitam maloniam užsiėmimui, gerai išsimiegoti, stengtis ne skųstis problema, bet ieškoti sprendimų).
Žinant, kad turite polinkį į aukštą kraujo spaudimą, vertėtų įsigyti kraujospūdžio matuoklį. Dr. S.Glaveckaitės nuomone, jį reikėtų turėti asmeninį, nes jei, pavyzdžiui, darbovietėje visi darbuotojai dalinsis bendrą matuoklį, rezultatai gali būti netikslūs dėl darbuotojų žasto skirtumų ir matavimo rekomendacijų nesilaikymo.
„Taip pat jautrūs žmonės, išsimatavę didesnį sistolinį kraujo spaudimą iškart po krūvio, nepagrįstai susijaudina ir jų darbingumas tą dieną baigiasi. Todėl labiau palaikyčiau kraujo spaudimo matuoklio namuose idėją, kurį, esant reikalui ar darbe jaučiant su padidėjusiu kraujo spaudimu susijusius simptomus, žmogus atsineštų į darbą ir pasimatuotų kraujospūdį,“ – patarė medikė.
Kokie požymiai ir kraujospūdžio matuoklio rodmenys signalizuoja apie problemą?
Nujausti pakilusį kraujo spaudimą nėra taip paprasta – todėl jis ir vadinamas „tyliuoju žudiku“. Moksliniai tyrimai rodo, jog, atliekant profilaktinius kraujo spaudimo matavimus žmonėms įvairiose pasaulio šalyse, daugiau nei pusė žmonių net nežino, jog turi aukštą kraujo spaudimą.
Padidėjusio kraujo spaudimo liga nustatoma, kai gydytojo kabinete sistolinio kraujo spaudimo (spaudimo širdies susitraukimo metu, viršutinis kraujospūdžio rodmuo) vertė yra lygi ar viršija 140 mmHg.
„Galiu išvardinti simptomus ir požymius, kurie gali būti susiję su padidėjusiu kraujo spaudimu, tačiau gali perspėti ir apie kitas ligas. Tai – pakaušio skausmas, galvos svaigimas, padidėjęs nervingumas, miego sutrikimai, regos sutrikimai (matomos „muselės“), nepaaiškinamas nuovargis, padidėjęs prakaitavimas. Požymiai, kuriems esant reiktų pagalvoti apie aukštą kraujo spaudimą, yra kraujosrūvos akyse, kraujavimas iš nosies, veido raudonis, staiga atsiradęs pusiausvyros sutrikimas“, – vardino pašnekovė.
Jei jaučiate tokius simptomus ir griebiatės kraujospūdžio matuoklio, vertėtų prisiminti, kokiose ribose turėtų būti jūsų spaudimas.
Padidėjusio kraujo spaudimo liga nustatoma, kai gydytojo kabinete sistolinio kraujo spaudimo (spaudimo širdies susitraukimo metu, viršutinis kraujospūdžio rodmuo) vertė yra lygi ar viršija 140 mmHg, o diastolinio kraujo spaudimo (spaudimas tarp širdies dūžių, apatinis rodmuo) vertė yra lygi ar viršija 90 mmHg.
„Jei pacientas matuoja kraujo spaudimą namie, padidėjusio kraujo spaudimo liga diagnozuojama, kai jo 3–6 dienų matavimo vidurkis yra lygus ar viršija 135 ir/ar 85 mmHg, – sakė dr. S.Glaveckaitė. – Jei žmogaus kraujo spaudimas yra lygus ar viršija 180 ir/ar 120 mmHg ir jam pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, galvos svaigimas, alpimas, nusilpsta ranka ar koja, trinka kalba, sutrinka pusiausvyra ar regėjimas, atsiranda skausmas krūtinėje ar dusulys – tokia būklė laikoma itin pavojinga ir žmogus ar jo artimieji turi nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.“
Kai žmogaus sistolinis spaudimas yra 130–139 mmHg, o diastolinis kraujo spaudimas yra 85–89 mmHg, jis turi stebėti savo spaudimą ir ne rečiau kaip kartą per metus aplankyti gydytoją. Pageidautina, jog iki vizito jis 2 kartus per dieną matuotųsi savo spaudimą ir turėtų maždaug 3–7 matavimų duomenis.
„Netikėtai pakilus kraujo spaudimui, reiktų išeiti į ramią patalpą, pabandyti atsipalaiduoti, giliau pakvėpuoti, sučiulpti greitai kraujo spaudimą mažinančio vaisto – kaptoprilio – tabletę. Vėliau pasekti savo kraujo spaudimą namų sąlygomis ir, užfiksavus kraujo spaudimo padidėjimą, pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju,“ – pokalbį užbaigė dr. S.Glaveckaitė.
