Didžiausią streso sukeltą pervargimą patiria jauniausios – 25–30 metų amžiaus grupės – žmonės. Tai į darbo rinką įsiliejanti jaunoji karta, kuri turi susidoroti ne tik su pandemijos keliamu nerimu, bet ir naujovėmis asmeniniame gyvenime bei darbe.
Paaiškėjo, kad net 66 proc. šios amžiaus grupės vyrų ir 57 proc. moterų kenčia nuo ilgalaikio streso sukelto perdegimo. Pagrindiniai šio negalavimo požymiai – nuolatinis nuovargis, padidintas dirglumas, sutrikęs miegas, sumažėjęs darbingumas, emocinis išsekimas, savirealizacijos stoka.
„Taip pat būdingi tokie kūno simptomai, kaip prakaitavimas, širdiplaka, nusilpęs imunitetas, raumenų, kaulų, pilvo skausmai. Perdegimo sindromas apsunkina darbingumą, pradeda trūkti motyvacijos dirbti, dėl atidėliojimo ilgiau atliekami įprasti darbai.
Perdegimo sindromas turi poveikį žmogaus autonominei nervų sistemai, hormonų balansui. Todėl perdegimą gerai atspindi įvairūs medicininiai, taip pat kraujo tyrimai“, – sako kraujo tyrimų startuolio „Revolab“ medicinos vadovė, endobiogenikos Lietuvoje viena pradininkių Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė.
„Stresometras“ atskleidė, kad perdegimo sindromas mažiau kamuoja darbo rinkoje įsitvirtinusius 30–40 metų amžiaus žmones, o nuo 40 metų amžiaus tiek vyrai, tiek moterys vėl pradeda aktyviau patirti neigiamus perdegimo sindromo padarinius. Šioje amžiaus grupėje nuo perdegimo kenčia 57 proc. vyrų ir 50 proc. moterų.
„Šie skaičiai – labai dideli. Įsivaizduokite, kad Lietuvos darbo rinkoje šiandien vidutiniškai kas antras dirbantysis patiria ilgalaikio streso sukeltus sveikatos negalavimus. Iš tiesų COVID-19 pandemija sukėlė giluminius pokyčius mūsų visuomenėje, kurių rezultatus dar tik pradedame jausti.
Todėl privalome aktyviau rūpintis tiek savo psichine, tiek fizine sveikata. Visų pirma – turime išmokti teisingai derinti darbo ir poilsio režimą, nes per pandemiją ši sritis labai išsibalansavo“, – sako E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Perdegimo sindromas – XXI a. rykštė
Pasaulio sveikatos organizacija 2019 m. perdegimo sindromą suteikė oficialų ligos statusą ir jį apibrėžia kaip lėtinio streso darbo vietoje rezultatą, kuris nėra sėkmingai valdomas. Jam būdingi požymiai – energijos išeikvojimas ar fizinis išsekimas, didėjantis psichinis atsiribojimas nuo darbo ir kasdienių interesų, padidėjęs abejingumas aplinkai, darbui, šeimai, sumažėjęs bendras darbingumas ir fizinis aktyvumas.
„Perdegimo sindromo gydymas – ilgalaikis procesas. Rekomenduojama nedelsiant mažinti patiriamo streso kiekį, koreguoti darbinius įpročius, rinktis kokybišką poilsį ir miegą, užsiimti mėgstama fizine veikla.
Perdegimo sindromui gydyti labai padeda aktyvi veikla gryname ore bei atsipalaidavimo technikos – meditacija, jogos praktikos ir pan. Svarbiausias aspektas – poilsio kokybės gerinimas“, – sako E.Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Tyrimams pasitelkia dirbtinį intelektą
Šis gyventojų sveikatos tyrimas – pirma tęstinio tyrimų projekto „Stresometras“ dalis. Bendrovė kuria naujos kartos skaitmeninę sveikatos duomenų platformą, kuri apjungs klientų kraujo tyrimų duomenis su aktualiomis gydytojų diagnozėmis, naudojant pažangius Lietuvoje sukurtus dirbtinio intelekto algoritmus.
„Mūsų kuriami sveikatos įvertinimo ir interpretavimo įrankiai apjungia didelius duomenų rinkinius, mokosi juose atpažinti dėsningumus bei sugeba perspektyviai interpretuoti tyrimų rezultatus. Algoritmų sistema mokosi greitai ir kokybiškai interpretuoti naujus didelius duomenų kiekius“, – sako viena tyrimų startuolio įkūrėjų ir generalinė direktorė Jekaterina Kalinienė.
Per porą metų tyrimų startuolio komanda sukurs vieningą interaktyvią pacientų sveikatos istorijų platformą, paremtą skirtingų medicininių tyrimų ir diagnozių duomenimis. Ji bus pirma tokio tipo Europoje ir prieinama internetu tiek klientams, tiek gydytojams.
Pirmajame „Stresometro“ etape dalyvavo per 200 darbo rinkoje aktyvių gyventojų skirtinguose Lietuvos regionuose. Iki kovo galo tyrimų apimtis bus išplėsta iki 1000 vnt. Dabar tyrime dalyvavo daugiausia 25–45 metų žmonės, ateityje apklaustųjų amžiaus ribos bus plečiamos.
