„Nejaučiau nieko įprasto – sveikata buvo gera. Kai man suėjo 25 metai, pirmą kartą sudalyvavau patikroje. Vėliau gimė antras vaikas ir pasitikrinti nukeliavau 28-erių. Norėjau nuvykti anksčiau, tačiau tuo metu kaip tik siautė pandemija, todėl vizitą nukėliau. Būtent antrosios patikros atsakymai buvo blogi, todėl teko patirti konizaciją, operaciją ir biopsiją. Galiausiai sužinojau, kad mano diagnozė – gimdos kaklelio vėžys, kuris jau išplitęs į limfmazgius ir tai jau trečia stadija“, – prisimena moteris ir prideda, kad visi tyrimai jai buvo atlikti labai greitai.
Jautėsi šokiruota
Agnieška sako, kad sužinojusi ligos diagnozę, ji jautėsi šokiruota, kadangi tikrai netikėjo, jog tai gali nutikti būtent jai. „Mūsų šeimoje nebuvo nė vieno vėžio atvejo, todėl niekada negalvojau, kad liga gali užklupti mane, o dar ir taip anksti, kadangi man tuomet buvo vos 29-eri metai. Manau, kad iš pradžių aš nesupratau problemos rimtumo, o tuo pačiu ir buvau įsitikinusi, kad įveiksiu ligą. Stengiausi savęs negailėti, todėl neverkiau ir neklausiau savęs, už ką ir kodėl. Gyvenime viskas duodama ne veltui. Galbūt turiu angelą sargą, kuris man padėjo“, – sako A.Šimkevič.
Moteriai teko patirti operaciją, chemospindulinį gydymą, brachiterapiją. „Chemoterapiją ištvėriau sunkiai, jaučiausi išsekusi, mane labai pykino, o kiti gydymo būdai buvo kur kas lengvesni, tačiau teko padirbėti, kad atstatytume kraujo rodiklius. Visas gydymas truko tris mėnesius, kuriems praėjus paklausiau gydytojo – o kas dabar? Jis atsakė, kad tiesiog eičiau ir gyvenčiau. Man tie žodžiai labai įstrigo, kadangi supratau, jog turiu eiti ir džiaugtis gyvenimu“, – sako Agnieška, išbandžiusi ir alternatyvų gydymą.
Ji priduria, kad baigus gydymą tenka ir toliau reguliariai tikrintis sveikatą. „Gydytojai mano būklę stebi ir dėl to esu labai dėkinga, tačiau tenka susidurti su tuo, kad pakliūti pas norimą specialistą – nelengva. Aš manau, kad onkologiniai ligoniai po gydymo bijo labiau, nei tada, kai sužino diagnozę. Juk kai išgirsti, kad tau vėžys, tu nieko nežinau, o po gydymo supranti, kas tavęs laukia. Kol kas situacija tokia, kad navikas išnyko, tačiau pirmi penkeri metai – tai nuolatinė stebėsena. Tai yra svarbiausias laikas, kadangi atkristi galima bet kada, tad didžiausia problema, kurią pastebiu – didžiulės eilės, jeigu nori patekti pas reikiamą specialistą... Mano kelyje pasitaikė nuostabūs, draugiški ir nuoširdūs gydytojai ir esu jiems labai dėkinga už savo sveikatą, tik labai gaila ir apmaudu, kad tenka ilgai laukti eilėse. Suprantu, kad specialistai fiziškai negali priimti, jie yra apkrauti darbu, tad tokiais atvejais tenka rinktis privačius specialistus ir už paslaugas mokėti. Bet juk ne visi gali sau leisti susimokėti, o laikas onkologiniams ligoniams yra labai svarbus“, – mano Agnieška.
Ištverti ligą padėjo vaikai
Agnieška sako, kad ligos metu didžiausią palaikymą jautė iš savo vaikų – jie tuo metu buvo visai mažučiai. „Žinojau, kad privalau pereiti šį kelią, išgyti, nes turiu dėl ko gyventi – dėl vaikų. Nė viena moteris nepamils mano vaikų taip, kaip aš, ir niekada neatstos mamos. Tai buvo didžiausia motyvacija sveikti – dėl šeimos ir vaikų. Chemoterapijos metu bandžiau nukreipti savo mintis ir atsitiktinai susipažinau su Stanislovu Stavickiu (Stano). Jis padovanojo man savo knygą, kurią skaitydama aš mačiau save – ji man labai padėjo. Palaikymo tikrai gavau labai daug iš draugų, kolegų, artimųjų. Artimiesiems, manau, irgi yra sunku, kadangi nori daug ko paklausti, bet nerandi žodžių“, – mano Agnieška.
Ką ji galėtų patarti kitoms? „Mano patarimas būtų toks – tikrinkitės sveikatą, dalyvaukitės patikros programose, konsultuokitės su gydytojais – bent kartą per metus apsilankykite pas ginekologą, nepagailėkite pinigų tyrimams. Ir nepasikliaukite google ar feisbuko grupėmis – verčiau tiesiai keliauti pas specialistą. Nenuleiskite rankų, jeigu susidūrėte su liga – yra daug gražių istorijų, tad dėl to ir pati dalinuosi savąja instagrame. Man buvo 29 metai, kai susirgau, bet tada buvau žalia kaip klevo lapas. Tuo metu aš neradau tokio žmogaus, kuris pasidalintų tuo, ką patyrė. Susipažinau su merginomis, su kuriomis gydėmės tuo pačiu metu, tačiau visos buvo tame pačiame etape. Tai ir skatina mane netylėti ir nesustoti. Šiandien aš dalinuosi ir jeigu kažkam kyla klausimų, esu pasiruošusi atsakyti, pasidalinti savo patirtimi – galbūt kažkam tai taps motyvacija, palaikymu, kurio šiame kelyje labai reikia. Aš žinau, kad bet kada galima atkristi, tad gyvenu šia diena ir džiaugiuosi gyvenimu, ko galbūt anksčiau aš nedariau. Skyriau savo dėmesį ne tam, kam reikia ir nemokėjau vertinti paprastų dalykų, kurie būna tokie svarbūs“, – sako Agnieška.
Gydytoja ginekologė Geda Holcmann: šis vėžys dažnai būna jaunų moterų liga
„Galima teigti, kad gimdos kaklelio vėžys yra absoliučiai jaunų moterų liga. Ši liga tikrai neišsivysto per vieną dieną, o didžiausią įtaką tam daro žmogaus papilomos virusas – 98 proc. šios ligos atvejų nulemia būtent jis“, – aiškina gydytoja ginekologė ir priduria, kad užsikrėtimas ŽPV dažniausiai vyksta ankstyvoje jaunystėje ir metų metus daro juodą darbą.
G.Holcmann sako, kad labai svarbu yra profilaktiškai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Lietuvoje toks tyrimas kompensuojamas moterims nuo 25 iki 60 metų.
„Mūsų šalyje nuo 25 iki 35 metų yra atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas kas trejus metus. Nuo 35 iki 60 metų atliekamas ŽPV (žmogaus papilomos viruso) tyrimas, t. y. to viruso, kuris ir sukelia gimdos kaklelio pokyčius, kas penkerius metus. Kiekvienoje šalyje ši tyrimo politika yra skirtinga, nors moterims dažnai kyla klausimas, ar toks tikrinimasis nėra pernelyg retas. Gimdos kaklelio vėžys vystosi ilgai, todėl tos patikros kas trejus metus tikrai užtenka. Jeigu kalbėtume apie tyrimą nuo 35-erių metų, jis kas penkerius metus atliekamas dėl kelių priežasčių – dažniausiai tokio amžiaus moteris turi vieną lytinį partnerį, todėl rizika pasigauti ŽPV sumažėja, kadangi šis virusas perduodamas tik lytiniu keliu. Jeigu moteris nepasitiki savo lytiniu partneriu arba jie keičiasi, tuomet tikrai verta pasitikrinti dažniau“, – aiškina gydytoja.
Ji priduria, kad nustačius aukštos rizikos ŽPV tyrimų metų, moteris yra nuolat stebima ir kviečiama tikrintis. „98 proc. gimdos kaklelio vėžį sukelia jau minėtas ŽPV, todėl akcentuojame kasmetinę profilaktinę ginekologinę apžiūrą ir jos svarbą. Būtina atkreipti dėmesį į kraujavimą ne ciklo metu, kraujavimą po lytinių santykių, neįprastą skausmą pilvo apačioje ar pasikeitusias išskyras. Moteris turi save stebėti, bet tikrai maža tikimybė, kad gimdos kaklelio vėžys išsivystys neturint ŽPV“, – aiškina gydytoja.
Ginekologė aiškina, kad gimdos kaklelio ektopijos, erozijos ar polipai taip pat turėtų būti stebimi, kadangi tose vietose mėgsta prikibti bakterijos ir virusai bei gali sukelti pakitimus.
„Savo darbinėje kalboje turime tokį pasakymą „negražus ir gražus gimdos kaklelis“. Negražus gimdos kaklelis gali būti visiškai sveikas, o gražus – nesveikas. Tačiau tam, kad galėtume tai patvirtinti, turime atlikti tyrimus, tik apžiūros neužtenka. Gali būti atliekamas citologinis tyrimas, kolposkopiją, kai gimdos kaklelis apžiūrimas specialiu optiniu prietaisu ir pan.“, – aiškina gydytoja.
Būna ir žaibinės formos, tačiau jos – labai retos
Kaip pasakoja G.Holcmann, gimdos kaklelio vėžys neišsivysto per dieną. Pirmiausia atsiranda gimdos kaklelio pokyčiai, ikivėžiniai pokyčiai ir tik tada vystosi gimdos kaklelio vėžys. Tiesa, gydytojos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai gimdos kaklelio vėžys vystėsi žaibiškai greitai, tačiau tokios istorijos labai retos.
„Negaliu sakyti, kad nepasitaiko klaidingai teigiamų ar klaidingai neigiamų gimdos kaklelio vėžio tyrimų atsakymų, tačiau šiuo metu tai tikra retenybė. Kai nėra aišku, ar ląstelės sveikos ar be, gauname atsakymą, kad tai neaiškios, nenustatytos kilmės ląstelės – tai ir ženklas mums, kad turime pacientę stebėti atidžiau. Dar didelę įtaką daro ir tai, kur yra vėžys – gimdos kaklelio išorėje, ar viduje – tai labai klastinga forma, kadangi visi pakitimai vyksta viduje ir kol jie neišlenda į išorę, tu negali jų surasti“, – pasakoja gydytoja.
Paklausta apie tai, kas užkirstų kelią šiai ligai, kuri nusineša moterų gyvybes, G.Holcmann sako, kad būtina skiepytis: „Tikrai patariu skiepytis visoms mergaitėms – tai galima padaryti jau nuo 11 m. Gaila, kad vis dar šių skiepų vengiama. Kitas žingsnis – profilaktinė gimdos kaklelio patikra ir dalyvavimas programoje, nes vėlgi, daug moterų tiesiog neateina pasitikrinti, nors tai nemokama“, – aiškina gydytoja.
Kaip gydomas gimdos kaklelio vėžys? Pasak G.Holcmann, dažniausiai yra taikomas kombinuotas gydymas: t. y. pagal situaciją taikoma nuo chirurginio gydymo iki spindulinės terapijos ar chemoterapijos.
„Gydytojai įvertina pacientės amžių, būklę, tai, kiek pažengusi liga ir pritaiko labiausiai tinkantį gydymą. Skaudžiausia yra tai, kad šiandien taip paprastai galime užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui, tačiau daugelis moterų į tai žiūri abejingai ir laiku nesikreipia į medikus. Kviečiu nebūti abejingoms savo sveikatai ir nebijoti skiepų“, – saugoti save ir profilaktiškai tikrintis pataria gydytoja.
