39 metų vyras džiaugiasi puikia savijauta, stipria sveikata. Ir, matyt, pykteli, kai nelauktas telefono skambutis atitraukia nuo nesibaigiančių vyriškos jėgos reikalaujančių darbų. „Su giminaičiais ir draugais pavėsinės polius dabar betonuojame“, – santūriai paaiškina mažakalbis žemaitis.
Maža to, prieš mėnesį Egidijus su žmona Remigija susilaukė sūnaus Arno. Kaip ir visi mažyliai, Arnas kai kada naktimis tėvams vos keturias valandas leidžia pamiegoti. Kai mažylis būna neramus, Egidijus pasiguldo jį ant savo krūtinės – ten, kur plaka donoro širdis. „Ir sūnus iškart nurimsta, užmiega“, – didžiuodamasis pasakoja jaunasis tėvelis.
Tragedija kelyje: užgriuvo medis, Egidijus patyrė galvos traumą
Egidijaus gyvenimas aukštyn kojomis apvirto prieš kelerius metus – kai automobiliu važiuojančius jį ir buvusį klasės draugą užgriuvo medis. Egidijus patyrė galvos traumą, o draugas žuvo. Po tragedijos praėjus keliems mėnesiams, Egidijaus širdį užkimšo trombas. Tačiau gydytojai iš pradžių nustatė klaidingą diagnozę ir kurį laiką vyras buvo gydomas... nuo džiovos. Kol širdis tiek nusilpo, kad dirbo tik 20 procentų. Donoro širdies sulaukė vartodamas vaistus. „Neturėjau sveikatos“, – prisimena tas dienas.
Prieš mėnesį Egidijus su žmona Remigija susilaukė sūnelio Arno. Kaip ir visi mažyliai, Arnas kai kada naktimis tėveliams vos keturias valandas leidžia pamiegoti. Kai mažylis būna neramus, Egidijus pasiguldo jį ant savo krūtinės.
Tačiau dabar, prabėgus septyneriems metams po operacijos, Egidijus neįsivaizduoja savęs besiilsinčio, gulinėjančio, dejuojančio.
„Tiek darbų prie namų, po dvylika valandų kasdien dirbu!“ – sako staliaus staklininko specialybę turintis, tačiau ir vairuotoju, traktorininku, suvirintoju dirbęs vyras. Ir dabar Egidijus turi darbą – vairuoja žemės ūkio techniką.
„Esu universalus“, – juokauja. Ir džiaugiasi galįs valgyti viską, ką mėgsta.
Sporto žaidynės vyks liepos 12 dieną
Kai šitiek fizinių darbų dirba, sportui nei laiko, nei noro nebelieka. „Su darbais prisisportuoju“, – tikina Egidijus.
Tačiau į transplantuotų žmonių žaidynes Vilniuje iš Raseinių žada atvykti. Ir ne vienas, o su visa šeima – net ir mažasis Arnas eisenoje su tėvais dalyvaus. O Egidijus ir pačiose žaidynėse ketina dalyvauti, tik dar nežino, kurioje rungtyje. Gal net keliose. Gal rutulį stums, gal kamuoliuką mes.
Egidijus nežino, kas buvo jo širdies donoras: „Ir nelabai tikiu, kad kas nors tai pasakys“.
Tačiau Egidijus, kaip ir kiti transplantuoti jo likimo draugai, su donoro artimaisiais norėdamas gali susisiekti ir bendrauti anonimiškai – laiškais, tarpininkaujant Nacionalinio transplantacijos biuro specialistams.
Kol pačiam neprireikė transplantacijos operacijos, apie donorystę Egidijus nei ką žinojo, nei apie ją galvojo. „Trūko ir informacijos“, – sako. Išgyventa nelaimė šį požiūrį pakeitė. Dabar ir pats ruošiasi įsigyti donoro kortelę, ir, jei taip atsitiktų, nedvejodamas paaukotų artimojo organus donorystei: „Reikia aukoti. Juk yra gerų žmonių, kurie sutinka tai daryti, kad ir kaip būna skaudu.“
