Grėsė paralyžius
„Stuburo problemą turėjau nuo ankstyvos jaunystės. Iš pradžių skausmai būdavo reti. Pavaikščiodavau į masažus, procedūras – ir tam kartui padėdavo, vėl normaliai gyvendavau, sportuodavau. Bet prieš penkerius metus situacija labai pablogėjo. Negalėjau net sėdėti, o ką jau kalbėti apie vaikščiojimą. Vaikščiojau sunkiai. Tuo metu jau gyvenau Prancūzijoje.
Vietiniai gydytojai sakė – pagulėkite, pailsėkite ir praeis. Pradėjau intensyviai lankytis pas specialistus, kurie tam tikrais judesiais atstatydavo slankstelius į vietą bei mokydavo įvairių mankštų. Kaip vėliau sužinojau, tai, ką jie man darė, išsukdami stuburą, mano būklę dar labiau pablogino.
Po vieno tokio apsilankymo skausmas iš nugaros nukeliavo ir į koją. Su kiekvienu žingsniu taip skaudėdavo, tarsi kas durtų man didžiule adata. Atsimenu, tuo metu kažkur skridau pailsėti savaitgaliui. Oro uoste prie manęs priėjo darbuotojas ir pasiūlė neįgaliojo vežimėlį. Net apsiverkiau išgirdusi tokį pasiūlymą“, – prisiminė Diana.
Galiausiai skausmai taip suintensyvėjo, kad moteris nebegalėjo eiti į darbą. Vienintelis būdas, kaip dar galėjo judėti, buvo važiavimas dviračiu. Ji numynė iki ligoninės ir ten krito ant grindų. Ligoninės personalo tai nesujaudino – kompiuterinės tomografijos tyrimą jai paskyrė tik po trijų mėnesių.
„Laimė, man vis dėlto pasisekė. Kaip tik tuo metu kažkas atsisakė tyrimo datos ir man pasiūlė pakeisti datą į rytojaus dieną. Kitą dieną šiaip ne taip atšliaužiau ir vos sugebėjau išgulėti tomografe, nes reikėjo išsitiesti ir nejudėti, o aš galėdavau gulėti tik susirietusi. Drebėjo visas kūnas, ašaros pradėjo riedėti. O po tyrimo išgirdau: „Sveikiname, turite didelę išvaržą, 90 proc. nervo užspausta, todėl būtina nedelsiant operuoti.“ Buvau užrašyta operacijai skubos tvarka – rytojaus rytui. Gydytojas klausė, kodėl anksčiau nepasirodžiau, bet anksčiau niekas manęs nesiuntė šiam tyrimui.
Gydytojai sakė, kad dar kelios dienos – ir būčiau paralyžiuota. Naktį prieš operaciją iš skausmo net miegoti negalėjau. Pooperacinis laikotarpis taip pat buvo labai sunkus – atsigavau tik po pusmečio. Visą tą laiką vaikščiodavau į mankštas ir tik vėliau, jau daugiau pati domėdamasi, sužinojau, kad kai kurie pratimai, kuriuos man duodavo specialistai, būdavo netgi žalingi. Pavyzdžiui, lenta, kai atsirėmus ant alkūnių ir pėdų reikia išlaikyti tiesų kūną. Šis pratimas sutraukia raumenis, o man kaip tik reikėjo juos ištempti“, – teigė pašnekovė.
Prireikė beveik metų, kad skausmai liautųsi
Šiaip ne taip po operacijos ji grįžo į normalų gyvenimo ritmą, nugaros skausmai nebekamuodavo. Tačiau po poros metų jie sugrįžo. Šįkart skausmas iš karto nukeliavo ir į koją, tik į kitą, nei skaudėjo prieš operaciją.
Spėju, kad dar kelios dienos – ir būčiau paralyžiuota.
„Kadangi jau buvau patyrusi panašius simptomus, supratau, kad nieko gera. Labai išsigandau, kad laukia antra operacija. Kreipiausi į gydytojus, man atliko kompiuterinę tomografiją ir nustatė stuburo išvaržą kitoje vietoje. Nenorėjau operacijos, todėl pradėjau ieškoti internete informacijos, kas man dar galėtų padėti. Į akis pateko istorija apie moterį, kuriai taip pat grėsė operacija, bet ji pradėjo daryti kažkokius pratimus, ir skausmai liovėsi.
Po to perskaičiau, kad vienas krepšininkas panašiai mankštinosi ir po kurio laiko galėjo grįžti į aikštelę. Taip radau informacijos apie „Cantienica“ metodiką. Išsiaiškinau, kad šios metodikos instruktorė yra ir Lietuvoje, kurioje tuo metu kaip tik viešėjau. Iš karto ją susiradau ir pradėjome mankštintis.
Tai buvo rugsėjis. Mankštinausi mėnesį, pusantro, tačiau rezultato nebuvo. Jau buvau nusivylusi. Po kurio laiko susirgau plaučių uždegimu. Kosulys labai kenkia stuburui, todėl skausmai vėl paūmėjo. Išsigydžiusi vis dėlto mankštinausi toliau, kad ir per skausmus, ir pagaliau sausio viduryje vėl pradėjau vaikščioti nešlubuodama. Skausmą jutau, bet su juo jau buvo galima gyventi. O rugpjūtį skausmai visai dingo“, – dėstė Diana.
Dabar moteris žino – kad gerai jaustųsi, užtenka 15 minučių kasdienės mankštos.
Jau dvejus metus ji vėl gyvena normalų gyvenimą ir džiaugiasi išvengusi antros operacijos. Dabar moteris žino – kad gerai jaustųsi, užtenka 15 minučių kasdienės mankštos. Dalis pratimų yra išoriškai beveik nepastebimi, įdarbinami tik vidiniai raumenys, todėl mankštintis ji gali bet kur, net stotelėje laukdama autobuso. Ir skausmai nebegrįžta, nebent padaro kokį nors labai neteisingą judesį.
„Dabar man nereikia ieškoti specialistų. Kai suskausta nugarą, aš galiu sau padėti pati“, – džiaugėsi pašnekovė.
Galvos ir skrandžio skausmai – dėl laikysenos
Pasak jos, šiandien galima matyti reklamuojant įvairiausią įrangą ir priemones nuo nugaros skausmų, bet didžiausia bėda ta, kad žmonės patys tingi dirbti su savimi ir ieško priemonių iš išorės, kurios juos pagydytų be pastangų.
„Turėjau problemų su skrandžio uždegimu. Gydytojai išrašinėjo įvairius vaistus, bet jie nepadėjo. Tokie skausmai užeidavo, kad, regis, skrandis tuoj plyš. Kai sužinojau, kad mano skrandį užspaudžia diafragma ir tiesiog reikia ją pakelti, prasidėjus uždegimui, užtekdavo dvi dienas po penkias minutes skirti diafragmos tempimo pratimams – ir skrandžio skausmai liaudavosi!“ – tikino Diana.
Šiandien moteris vėl džiaugiasi pilnaverčiu gyvenimu įsitikinusi, kad pats žmogus gali sau labai padėti, kai supranta, kaip valdyti savo kūną.
„Mes nepratę manyti, kad kai kurias savo kūno problemas galime išspręsti patys, tačiau su „Cantienica“ metodikos pagalba aš išmokau būtent to. Būtent šie pratimai man grąžino gyvenimą be skausmo. Dar daugiau, išmokau visada palaikyti formą – teisingai sėdėti, judėti ir vengti netinkamų judesių, nekilnoti sunkumų. Tačiau net tada, jei netyčia išjudino pažeistą vietą ir vėl pradeda skaudėti, pratimais laibai greitai išvarau skausmus lauk, juolab kad juos daryti galima visur – viešojo transporto stotelėje, biure ir pan. Nusiunčiau mokytis „Cantienicos“ ne vieną savo pažįstamą ir draugą – visi jie taip pat džiaugiasi dingusiais skausmais“, - sakė pašnekovė.
Kaip atrasti taisyklingą padėtį sėdint
Pasak „Cantienica“ metodikos instruktorė Lietuvoje Nadios Sydorenko, mūsų kūne viskas su viskuo susiję ir labai daug kas organizme priklauso nuo mūsų laikysenos. Užtenka pakeisti laikyseną, ir pagerėja sveikata.
Šio metodo esmė – darbas su vidiniais dubens dugno raumenimis, kurie, mums judant įprastai ar sėdint, beveik nenaudojami, todėl atrofuojasi. Metodas pagrįstas laikysenos ir judesio samprata: kai visi kaulai yra ištempiami ir išdėstomi pagal pirminę žmogaus kūno anatominę struktūrą, kad visi organizmo raumenys, jungtys ir raiščiai įgytų bazinį tonusą ir gyvybingą tamprumą, laikysena tampa taisyklinga, o kūno jėga, lankstumas ir ištvermė pasiekiama iš organizmo vidaus, t. y. giliausių raumenų sluoksnių.
Instruktorė pateikia keletą paprastų pratimų, kuriuos verta prisiminti visiems, ypač dirbantiems sėdimą darbą.
Metodo esmė – darbas su vidiniais dubens dugno raumenimis, kurie, mums judant įprastai ar sėdint, beveik nenaudojami.
Tiesiai atsisėskite ant kėdės krašto. Kėdė turi būti tokio aukščio, kad čiurnų, kelių ir klubų sąnariai būtų sulenkti 90 laipsnių kampu. Pėdos – klubų plotyje, šiek tiek pasuktos į išorę V forma. Krūtinę pakelkite aukštyn – tačiau tai darykite ne krūtinės raumenimis, bet nuo dubens ištempę liemenį. Viršugalvis nukreiptas vertikaliai aukštyn, tarsi jus kažkas temptų už virvutės. Pečiai atpalaiduoti, nuleisti žemyn, rankos atpalaiduotos, padėtos ant šlaunų.
Nenaudodami daug jėgos, visiškai lengvai spustelėkite didžiųjų kojos pirštų sąnariais ir kulnais į grindis. Tuo pat metu turite pajusti, kaip sėdynkauliai suartėja ir įsitempia dubens dugno raumenys. Atleiskite pėdas, vėl jas paspauskite į grindis, pajusite, kaip iš karto įsitempdamas reaguoja jūsų dubens dugnas. Jus nuo kėdės tarsi kilnoja mažas pučiamas, o paskui subliūkštantis balionas.
Dabar paspauskite pėdas pakaitomis: kairę, dešinę, kairę, dešinę. Pajusite, kaip ima dirbti atitinkamos dubens dugno pusės. Įkvėpkite pro nosį, iškvėpkite pro kiek pravertą burną. Stebėkite, kad neįsitemptų kaklas, pečiai ir rankos! Apatinis žandikaulis taip pat atpalaiduotas.
Turite pajusti lengvumo būseną, kai įtemptas dubens dugnas ir gilieji stuburo raumenys leidžia atpalaiduoti visus išorinius liemens, kaklo, rankų raumenis.
Tai ir yra anatomiškai taisyklinga sėdėsena, kuriai naudojame minimaliai energijos, neatsiranda spazmų pečių juostoje, nugaroje ir nepradeda dėl to skaudėti galvos. Dirbant sėdimą darbą taip reikia sėdėti visą dieną, tik būtina įgyti daugiau patirties natūraliai naudotis tai viena, tai kita dubens dugno puse, kad kita tuo tarpu galėtų pailsėti.
Kaklo ir pečių sritį atpalaiduojantys pratimai
Atsisėskite ant kėdės krašto. Pajauskite sėdynkaulius – kad sėdite būtent ant jų. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite tuo pat metu kūną ištempdami į viršų, tarsi jus prie viršugalvio pritvirtinta virvute trauktų į viršų. Kojos – pečių plotyje, pėdos šiek tiek pasuktos V forma į išorę.
Pirmas pratimas. Pakelkite ir ištieskite rankas pečių lygyje į šonus. Sulenkite alkūnes 90 laipsnių kampu (rankų pirštai nukreipti į lubas, delnai – vienas į kitą). Ištempkite alkūnes į šonus (tarsi norėtumėte jomis kažką pasiekti), pabūkite keletą sekundžių ir atpalaiduokite.
Pakartokite pratimą penkis kartus.
Pridedame: Prie anksčiau aprašytų judesių, t. y. laikydami prie šonų pakeltas ir sulenktas alkūnes, pridedame dar kelis judesius – pečius atlošiame atgal, o alkūnes tempiame į šonus kuo toliau vieną nuo kitos. Atsipalaiduojame ir vėl tempiame. Pratimą kartojame penkis kartus.
Pridedame: Prie anksčiau aprašytų judesių pridedame dar vieną judesį – tuo pat metu, kai darome jau parašytus judesius, į lubas nukreiptus pirštus tempiame į viršų. Atpalaiduojame ir vėl ištempiame. Pratimą kartojame penkis kartus.
Antras pratimas. Stačiu kampu sulenktos alkūnės prie šonų. Dešinę alkūnę atvedame priešais save, priešingos rankos plaštaka suimame rodomąjį dešinės rankos pirštą ir tempiame jį viršų, o alkūnę tuo pat metu tempiame žemyn. Dešinysis petys atloštas atgal. Tą patį pratimą pakartojame su visais rankos pirštais. Tuomet sukeičiame rankas ir vėl kartojame.
Trečias pratimas. Kojos pečių plotyje. Stovime tiesiai, kūnas įtemptas. Rankas uždedame ant palangės. Paeiname vienu žingsniu atgal ir tiesiu kūnu darome atsispaudimus, ištempdami į šonus alkūnes ir jas ištiesindami. Pratimą kartojame 10 kartų.
Šie pratimai padeda atsikratyti įtampos, nuovargio ir skausmo, atsiradusio dėl ilgo, nepertraukiamo sėdėjimo.