Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Su persodinta širdimi gyvenantis Kęstutis Monkevičius: kaip padėkoti už dovanotą antrą gyvenimą?

Vilniuje asociacijos „Gyvastis“ liepos 12-16 d. rengiamose XV-osiose Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynėse turėtų dalyvauti apie 180 sportuojančių žmonių iš 20 šalių. Lietuvai šiame svarbiame tarptautiniame renginyje planuoja atstovauti apie 15 transplantuotų žmonių.
Kęstutis Monkevičius gyvena su persodinta širdimi
Kęstutis Monkevičius gyvena su persodinta širdimi / Asmeninio archyvo nuotr.

Planuoja... Kiek jų bus iš tiesų, sunku pasakyti, nes prie starto linijos ketina stoti žmonės, dar visai neseniai turėję labai rimtų sveikatos problemų ir už suteiktą naują galimybę gyventi esantys dėkingi donorų artimiesiems. „Atvyksiu, jei tiktai gydytojai ir sveikata leis“, – kalbinamas pabrėžė dažnas žaidynėse dalyvauti ketinantis Lietuvos komandos atstovas... Tačiau jei atsitiktų taip, kad sveikata sušlubuotų ar gydytojai uždraustų dalyvauti varžybose, šie žmonės pasiryžę žygiuoti bent jau iškilmingoje dalyvių eisenoje.

Nacionalinis transplantacijos biuras nuoširdžiai dėkoja visiems būsimos Lietuvos komandos nariams: ir tiems, kurie sutiko papasakoti savo ligos ir sėkmės istorijas, ir tiems, kuriems dar nesinori liestis prie senų žaizdų. Stiprios sveikatos ir dar daug sėkmingų startų!

Kviečiame susipažinti su Lietuvos komandos atstovu Kęstučiu Monkevičium.      

Kęstutis Monkevičius: „Nežinau, kokiais žodžiais būtų galima išsakyti dėkingumą už padovanotą širdį“

52 metų plungiškis Kęstutis Monkevičius su donoro širdimi krūtinėje gyvena daugiau kaip pusantrų metų – nuo 2012 metų pabaigos. Dieną, kai buvo persodinta širdis, jis vadina antruoju savo gimtadieniu. Pirmąsias metines jau paminėjo, žada tai daryti ir ateityje.  

Kodėl Kęstučiui prireikė persodinti donoro širdį? Prieš keliolika metų jam, tuomet policininkui, buvo atlikta operacija – pakeistas širdies vožtuvas. Tačiau po operacijos praėjus šešeriems metams, buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas. Prireikė transplantacijos. Laukdamas donoro, dešimt mėnesių vyras gyveno su dirbtine širdimi.

Apie donorą jam pavyko sužinoti nedaug – tik amžių, lytį ir mirties priežastį.

Apie donorą jam pavyko sužinoti nedaug – tik amžių, lytį ir mirties priežastį. „Kartais pagalvoju, kad labai norėčiau aplankyti to žmogaus kapą, – prisipažįsta. – Pamatyti jo artimuosius, susitikti. Norėčiau sužinoti, koks tai buvo žmogus, ką mėgo. Kaip atrodė. O kartais suprantu, kad gal dar būtų per anksti. Ne man per anksti. Nenorėčiau trikdyti jo artimųjų. Be to, nežinau, neįsivaizduoju, kokiais žodžiais būtų galima išsakyti dėkingumą už tokį dalyką – padovanotą širdį. Už man suteiktą antrą gyvenimą. Pasakyti „Ačiū“  būtų per mažai. Ir jokiais pinigais tokios dovanos neįkainosi“.

Tačiau Kęstutis žino, kad donoro artimųjų jam niekuomet nepavyks pamatyti, nes įstatymai reikalauja saugoti donoro ir recipiento – žmogaus, kuriam buvo persodinti jo organai – konfidencialumą. Tačiau Kęstutis svarsto kitą galimybę – parašyti laišką donoro artimiesiems, kurį jiems perduotų Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai.

Kęstutis pasakoja ir iki transplantacijos operacijos nebuvęs abejingas donorystei, ne kartą buvęs kraujo donoru. „Buvau ir esu už donorystę. Neseniai vėl  norėjau kraujo duoti, bet gydytojas įspėjo: „Niekas neims tavo kraujo, nes daug visokių vaistų po operacijos geri“. Nusiminiau. Blogai, kad negaliu padėti. Bet jei mano organizme po mirties kas nors dar bus sveika – gydytojai gali viską paimti. Aš juk labai gerai žinau, kas yra donorystė ir kaip ji gali pasitarnauti kitam žmogui“.  

Keturių vaikų tėvui dabar, regis, didžiausias rūpestėlis – dešimtmečiai pagrandukai identiški dvyniai Gvidas ir Deividas.

Kęstutis džiaugiasi, kad šiuo metu sveikata pasitaisė, nes prieš kurį laiką buvo kilę visokių problemų. Džiaugiasi gražia, darnia šeima. Keturių vaikų tėvui dabar, regis, didžiausias rūpestėlis – dešimtmečiai pagrandukai identiški dvyniai Gvidas ir Deividas. „Jie tokie panašūs, kad net mes namuose kartais juos supainiojame“, – pasakoja laimingas tėtis. Trečią klasę baigusius itin judrius berniukus mokytoja, kad vieną nuo kito atskirtų, net susodina atskirai. „Bet, žiūrėk, išdykauja vienas, o pastabą suraito kitam“,  –  apie atžalų išdaigas kalba Kęstutis.

Jei pavyks, Kęstutis planuoja dalyvauti transplantuotų žmonių žaidynėse.

„Olimpiadoje, suprantama, nedalyvaučiau, – juokauja. – Bet su savais (taip jis vadina transplantacijos operacijas patyrusius likimo draugus) – kodėl gi ne? Dalyvauti noriu ir ruošiuosi. Ir su savais susitikti, pažiūrėti, kaip gyvena – noriu“. Iki operacijos aktyviai nesportavęs Kęstutis šiose žaidynėse pasiryžęs išmėginti jėgas plaukime ir petankės rungtyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?