Kovo mėnesį moteriai teks ištverti dar vieną operaciją. Jos metu pacientei bus pašalinta stoma – chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė.
Tačiau ligos gydymą D.Makauskienė vadina tik laikinu nepatogumu ir džiaugiasi, kad į medikų rankas pateko nepavėluotai.
Lietuvoje tiesiosios ir storosios žarnos vėžiu kasmet suserga daugiau nei 1600 žmonių – šis vėžys tarp onkologinių ligų užimą trečiąją vietą.
900 gyvybių per metus išgelbėti nebepavyksta, nes 60 proc. ligonių savo sveikata susirūpina per vėlai, kai vėžys jau būna pažengęs iki III, IV stadijos arba net metastazavęs į kitus organus.
Padėka šeimos gydytojai
Įtarimų, kad serga storosios žarnos vėžiu, neturėjo ir D.Makauskienė. Pas šeimos gydytoją Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje moterį atvedė noras pasitikrinti akis. Iš po nakties jos būdavo patinusios – po akimis susidarydavo kapšai, kurie sumažėdavo tik vakarop.
Iš karto operuoti negalėjo, nes pirmiausia reikėjo sureguliuoti mano širdies ritmą, kuris buvo sutrikęs, matyt, dėl striumos. Ją man irgi diagnozavo tik Santariškėse.
„Norėjau pasirodyti okulistui, tačiau prieš tai turėjau apsilankyti pas šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą. Mano šeimos gydytoja labai gera: įvertinusi mano amžių ji iškart pasiūlė sudalyvauti prevencinėse programose ir pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, plaučių vėžio. Be to, rekomendavo atlikti testą slaptam kraujui išmatose nustatyti“, – pasakojo D.Makauskienė.
Testas, atliktas sausį, buvo teigiamas. Po kelių savaičių moteris buvo operuota Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose.
„Iš karto operuoti negalėjo, nes pirmiausia reikėjo sureguliuoti mano širdies ritmą, kuris buvo sutrikęs, matyt, dėl striumos. Ją man irgi diagnozavo tik Santariškėse“, – pasakojo moteris.
Netikėtai ištirpo 5 kilogramai
Jeigu sąžiningai, D.Makauskienė prisipažįsta kraują tuštinantis pastebėjusi dar praėjusių metų spalį. Tačiau jis pasirodė tik dvi dienas ir išnyko. Moteris nejautė žarnyno skausmų, todėl šiam signalui didelės reikšmės neteikė.
Didesnį nerimą jai kėlė krintantis svoris – netikėtai ištirpo apie 5 kilogramai: „Nuėjau į pirtį ir pamačiau, kad oda kabo ant rankų, tada susimąsčiau, kad čia jau kažkas ne taip.“
Be to, naktimis mušė prakaitas, pradėjo skaudėti kirkšnį ir traukti koją.
Kraujas buvo geras, vėžio jis nerodė.
Virėja keturis dešimtmečius dirbusi moteris suprato, kad šis darbas jai tapo per sunkus.
„Mečiau darbą ir man lyg pagerėjo, bet vis tiek kreipiausi į gydytoją. Kraujas buvo geras, vėžio jis nerodė. Todėl džiaugiuosi, kad man pasiūlė dalyvauti Storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje, kitaip dar ir šiandien vaikščiočiau su tuo vėžiu, – svarstė moteris ir visiems primygtinai siūlo profilaktiškai tikrintis. – Požymiai ne visada pasako, kad esi didelis ligonis.“
Nesitiria, nes bijo
Storosios žarnos vėžio kontrolės programa pradėta įgyvendinti 2009 metų liepą. Pirmiausia ji įdiegta Vilniaus ir Kauno apskrityse, vėliau išplėsta į Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Tauragės apskritis.
Šiemet, prie programos prisijungus Telšių, Utenos ir Marijampolės apskritims, ji padengs jau visą Lietuvą.
Programa finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl žmonėms nuo 50 iki 75 metų yra nemokama.
2012 metais programai buvo skirta 5 mln. litų, tačiau panaudota tik 90 proc. šių lėšų. Iš visų 50–75 metų žmonių 2009–2011 metais programoje dalyvavo tik 30 proc.
Dar įdomiau, kad iš tų, kuriems nustatytas kraujas išmatose, o tai reiškia riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, tik 66 proc. buvo padaryta kolonoskopija.
„Dar įdomiau, kad iš tų, kuriems nustatytas kraujas išmatose, o tai reiškia riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, tik 66 proc. buvo padaryta kolonoskopija”, – nusistebėjo Santariškių klinikų generalinis direktorius, Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidentas, Storosios žarnos vėžio prevencinės programos koordinavimo grupės pirmininkas prof. Kęstutis Strupas.
Trečdalis žmonių, užsiregistravusių, tačiau neatvykusių į apžiūrą, aiškina neturėję laiko arba išsigandę tyrimo.
„Taip, jis nėra iš maloniųjų, tačiau pas mus procedūros atliekamos bendrinėje nejautroje, kad maksimalizuotume ligoniams komfortą. Būtų labai gerai, kad tie pacientai, kurie nusprendė neatvykti, mums praneštų iš anksto – mes vietoje jų priimtume kitą žmogų ir tokiu būdu mažintume eiles“, – kalbėjo K.Strupas.
Santariškių klinikose per metus atliekama 2600 kolonoskopijų, iš jų apie 350 – pagal prevencijos programą.
Nuo Vakarų Europos atsiliekame
Specialistai pabrėžia, kad anksti nustatytas storosios žarnos vėžys žymiai pagerina gydymo efektyvumą bei padidina tikimybę pasveikti. Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, apie 90 proc. pacientų, sirgusių storosios žarnos vėžiu, atlikus operacijas pavyko prailginti gyvenimo trukmę.
Gydant I stadijos vėžį pacientų 5 metų išgyvenamumas siekia 90 proc., tuo metu IV stadijos atveju – tik 10 proc.
Gydant I stadijos vėžį pacientų 5 metų išgyvenamumas siekia 90 proc., tuo metu IV stadijos atveju – tik 10 proc.
Pagal 5 metų išgyvenamumo rodiklį Lietuva atsilieka nuo Vakarų Europos, kur išgyvenamumas, sergant storosios žarnos vėžiu, siekia 57 proc., o tiesiosios – 55,8 proc.
Lietuvoje šie skaičiai sudaro atitinkamai 47,1 ir 43 proc. Jie artimesni Rytų Europos šalių – Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos – rezultatams atitinkamai 49,4 ir 44,6 proc.
„Smarkiau atsiliekame nuo Vakarų Europos vidurkio, nes ten prevencinės programos pradėtos įgyvendinti prieš 15–20 metų. Pirmieji teigiami rezultatai atsiranda, kai programa egzistuoja apie 10 metų“, – paaiškino K.Strupas.
Net vėlyva stadija – dar ne nuosprendis?
Viena didžiausių storosios žarnos vėžio problemų ir yra ta, kad nesant ankstyvų ligos požymių, dažniausiai žarnyno vėžys diagnozuojamas vėlyvų stadijų. Be to, neigiamos įtakos prevencijai turi ir tradiciškai neigiamas psichologinis aspektas: žmonės varžosi tirtis šią organizmo sritį.
Net ir vėlyvose navikų stadijose negalima pasiduoti – įmanoma padėti daliai pacientų, sergančių metastazėmis kepenyse ar plaučiuose, bei pacientams, anksčiau laikytiems nepagydomais.
Santariškių klinikų medikai pabrėžia, kad storosios žarnos navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų.
Santariškių klinikose, priklausomai nuo ligos stadijos, gydant storosios žarnos vėžį, taikomi patys pažangiausi piktybinių navikų gydymo būdai – chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis.
Ankstyvose navikų stadijose galimi mažiausiai invazyvūs gydymo būdai – endoskopinės operacijos, kuomet nereikia jokių pjūvių pilve. Vėlesnių stadijų navikais sergantiems tinka laparoskopinė chirurgija, kuri pasižymi greitesniu sveikimu ir grįžimu prie įprasto gyvenimo, negu operacijos per pjūvį.
„Net ir vėlyvose navikų stadijose negalima pasiduoti – įmanoma padėti daliai pacientų, sergančių metastazėmis kepenyse ar plaučiuose, bei pacientams, anksčiau laikytiems nepagydomais, kuriems navikas išplitęs pilvaplėvėje – pastariesiems daromos metastazių pašalinimo iš pilvo ertmės ir vadinamosios hiperterminės intraperitoninės chemoterapijos (HIPEC) operacijos, kurias santariškiečiai pradėjo pirmieji Lietuvoje“, – dėstė prof. K.Strupas.
Kraujavimas dar nereiškia, kad jau vėžys
Ankstyvoji diagnostika smarkiai padidina visiško pasveikimo tikimybę. „Pacientams nėra ko bijoti: liga gydoma moderniai, be skausmo, su greita reabilitacija – žmonės greitai grįžta namo ir į darbą“, – užtikrino storosios žarnos vėžį gydantis medikas doc. Paulius Žeromskas.
Slaptas kraujavimas dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. 60–70 proc. atvejų tai būna polipas ar adenoma.
Kartą per dvejus metus 50–75 metų pacientams šeimos gydytojas turi pasiūlyti atlikti nesudėtingą slapto kraujavimo testą. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas pacientą siunčia pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti.
Prireikus, kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.
„Tačiau slaptas kraujavimas dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. 60–70 proc. atvejų tai būna polipas ar adenoma“, – paaiškino P.Žeromskas.
Onkologinis susirgimas išsivysto per 5–11 metų nuo polipo atsiradimo.
„Jei diagnozuojame naviką ankstyvų stadijų, didžioji dalis mūsų pacientų visiškai pasveiksta ir gyvena daug metų. Todėl tiems, kurie vis neranda laiko pasitikrinti, primygtinai siūlytume nedelsti“, – padrąsino K.Strupas.
P.Žeromskas atkreipė dėmesį, kad nebūtina laukti 50-ties metų, jei žmogus turi įtarimų ar priklauso rizikos grupei, nes žarnyno vėžiu sirgo šeimos narys ar artimas giminaitis. Testą, kainuojantį ne daugiau nei dešimt litų, galima nusipirkti vaistinėse.
