Higienos instituto duomenimis, pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 20 1901 žmogus, 2019 m. 21 922, o prieš du dešimtmečius 2001 m. – 21 869 žmonės.
Kodėl taip daug sergame, nemažėja mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kokias klaidas darome būdami jauni, vidutinio, brandaus amžiaus ir kaip vaistininkas gali padėti išvengti skaudžių širdies ir kraujagyslių ligų pasekmių – operacijų, ilgo nedarbingumo, didžiulių išlaidų, negalios? Apie tai kalbamės „Camelia“ vaistinės projekte „Puiki sveikata – mažiau išlaidų“.
Staiga pradeda nebesirūpinti sveikata
Kaip pastebi „Camelia” vaistininkė E.Zykienė, sveiku gyvenimu domisi ir jį praktikuoja jaunimas iki 30–35 metų amžiaus. Tačiau sulaukę 35–40 metų žmonės staiga pradeda nebesirūpinti sveikata. „Šį amžių sveikatos požiūriu pavadinčiau kritiniu: jeigu žmogus susirgo kokia nors liga, jis sveikata rūpinsis, o jeigu nesusirgo – lauks, kol kažkas atsitiks. Žinoma, yra išimčių, tačiau tendencija būtent tokia“, – apgailestavo vaistininkė.
Minėtam amžiaus tarpsniui būdingas ypač didelis intensyvumas, nes reikia ir pinigų uždirbti, ir būstu rūpintis, ir vaikus išlaikyti, ir karjerą daryti, o kai kuriems jau ir skirti laiko bei lėšų sergantiems tėvams. „Yra teisybės, kad dėl išvardytų priežasčių dalis žmonių apleidžia save. Tačiau ir toje rūpesčių rutinoje galime šį tą dėl savęs padaryti, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių ligų, antraip patys tapsime reikalingi kitų pagalbos progresuojant susirgimams“, – pabrėžė E.Zykienė.
Higienos instituto duomenys rodo, kad mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų akivaizdžiai didėja nuo 45 metų amžiaus. 15–44 metų amžiaus grupėje nuo kraujotakos ligų 2019 m. mirė 13,5 proc. vyrų ir 9,1 proc. moterų, o mirusiųjų 45–64 metų amžiaus grupėje jau buvo atitinkamai 35,1 ir 25,7 proc. Vyresnių nei 64 metų amžiaus grupėje jau dominuoja mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų. Jomis sirgo kas antras 2019 m. miręs vyras (55,4 proc.) ir net 67,3 proc. moterų.
Priešui veikiant nepastebimai, kenčia vidaus organai
Pagal sergamumą kraujotakos ligomis „pirmaujame“ visoje ES, labiau už mus serga tik latviai ir bulgarai. „Problema, kad nesekame savo sveikatos ir neįsigiliname, ką mums sako organizmas pačioje negalavimų pradžioje. Jauni 35–45 metų amžiaus žmonės tikrai nesimatuoja kraujospūdžio, nors tai tikrai labai svarbu. Kai gydytojas pasako, kad kraujospūdis padidėjęs, gali reikšti, kad problema jau sena, nors žmogus jos nejuto, jautėsi gerai. Tačiau kentėjo visi jo organai“, – atkreipė dėmesį vaistininkė.
E.Zykienė patarė kokią savaitę du kartus per dieną matuotis kraujospūdį: tik atsikėlus ryte, net neišlipus iš lovos, taip pat vakare. Susirašę kasdienius duomenis, jau galėtume turėti tikslesnės informacijos apie savo sveikatą.
Į „Camelia“ vaistines pasimatuoti kraujo spaudimo žmonės užsuka ir per karantiną. „Tačiau tai vienkartinis ir netikslus pamatavimas, nes į vaistinę atėjęs žmogus nėra ramybės būsenos. Suveikia vadinamasis „balto chalato sindromas“ – nors taip neatrodo, bet žmogus gali šiek tiek išsigąsti ir kūnas į tai reaguos“, – sakė vaistininkė ir priduria, kad dėl duomenų tikslumo ir gydytojai rekomenduoja kraujospūdį matuoti savo aplinkoje.
Kas yra „peilis" sveikatai ir ko visų pirma imtis
Ypač didelę įtaką sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis turi stresas. „Rūkymas dar labiau suaktyvina širdies plakimą, o rūkymas ir stresas kartu – „peilis" sveikatai. Tik laiko klausimas, kada širdelė pasakys, ką galvoja apie tai“, – atkreipė dėmesį vaistininkė Evelina.
Širdį ir kraujotakos sistemą galime pastiprinti tinkamai maitindamiesi, taip pat vitaminais ir mikroelementais. „Žuvų taukai omega-3 tikrai nekainuoja daug, gali būti skysto pavidalo arba kapsulėmis, tačiau širdžiai ir kraujotakos sistemai duoda daug naudos, reguliuoja cholesterolio lipidų kiekį. Šią priemonę, sakyčiau, būtina naudoti“, – patarė vaistininkė.
Ji pastebi, kad omega-3 vartoja daug mažų vaikų ir senjorų, o 20-45 metų amžiaus žmonės kažkodėl liaujasi tai daryti, nors lygiai taip pat turėtų rūpintis savo sveikata.
Nebūtinai brangiau yra geriau
Kraujotakos sistemai naudingi antioksidantai vitaminai C,E ir selenas, tik reikėtų pažiūrėti, kad kaina atitiktų tablečių kiekį, formą, sudėtį. „Geriausia pasitarti su vaistininku, kas tiktų konkrečiai jums, o nepirkti pamačius pigiausią ar brangiausią. Nebūtinai tai, kas brangu, yra gerai, todėl kviesčiau nebijoti pasitarti, pasikonsultuot. Turi reikšmės amžius, ligos, metų laikas, mitybos įpročiai“, – vardijo vaistininkė.
Vitaminas E ir selenas saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, dar širdžiai svarbūs mikroelementai kalis ir magnis. Gamintojai juos siūlo ir kartu, bet pati vaistininkė vartoja atskirai, nes kalį geriau pasisaviname ryte, o magnį – vakare: „Kai kas nori raminančio, atpalaiduojančio poveikio, o magnis tokiu pasižymi. Kai kuriems pacientams magnis gerina miegą, padeda nurimti po įtemptos dienos. Nereikia iš karto griebtis raminančiųjų, gali užtekti ir magnio.“
Žuvies taukai geriau įsisavinami, kai geriami sočiau pavalgius, mat omega-3 tirpsta riebaluose. O štai kai reikia greito poveikio padidėjus pulsui, kai atrodo, kad „širdis iššoks“, tinka gudobelės ekstraktas. „Camelia“ vaistininkai ne tik pataria, kokioje situacijoje kokias priemones naudoti, bet ir ant pakuočių užklijuoja lapelius su nurodytu paros laiku, kada geriausiai įsisavinami vitaminai ir mikroelementai.
15min primena, kad „Camelia“ vaistinės projekte „Puiki sveikata – mažiau išlaidų“ visą sveikatingumo mėnesį – balandį – kalbėsimės apie sveikatos priešus ir draugus. „Camelia“ vaistininkai patars, kaip išmintingai planuoti sveikatos biudžetą, neprisipirkti, ko nereikia, o pasirinkti sau tinkamiausius produktus už protingą kainą.
