Jei vaikas kurį laiką buvo vangus, jį pykino, skundėsi blogu apetitu arba iš viso atsisakė valgyti, galima įtarti, kad apsinuodijo maistu. Apsinuodijus maisto produktais vemiama pliūpsniais, bet prieš tai vaiką gali pykinti, jis jaučiasi vangus.
Jei vaikas kelionėje apsivėmė staiga, galingu pliūpsniu, o prieš tai neparodė jokių negalavimo signalų, aiškiai galima įtarti veikiant skrandžio ir žarnyno virusą. Taip pat dažnai šis sunegalavimas yra lydimas temperatūros. Virusinės kilmės viduriavimas sudaro 70–80 % visų viduriavimo atvejų. Dažniausi virusinio viduriavimo sukėlėjai: rota, nora ir adeno virusai. Plačiau aptarsime enterovirusines infekcijas.
Apie enterovirusus
Enterovirusai – tai grupė Picornaviridae šeimai priklausančių virusų, galinčių sukelti daugybę infekcinių ligų, ypatingai kūdikiams ir vaikams. Jie gali sukelti įvairius klinikinius sindromus, pavyzdžiui, rankų-kojų-burnos ligą, herpanginą, miokarditą, aseptinį meningitą ir kt.
Enterovirusinė infekcija gali pasireikšti nuo lengvos formos, kaip vasaros peršalimo liga, iki encefalito, miokardito ar naujagimo sepsio. Enterovirusinės infekcijos plinta ištisus metus, tačiau vidutinio klimato zonoje didesnis sergamumas registruojamas vasaros – rudens mėnesiais.
Picornaviridae (maži RNR visrusai) šeimos enterovirusų grupei priklauso Coxsacki, Echo ir poliovirusai. Enterovirusų grupė skirstoma į 2 klases: poliovirusų (1, 2 ir 3 tipų) ir ne poliovirusų (Coxsacki virusai, Enterovirusai, Echovirusai ir neklasifikuojami enterovirusai). Enterovirusines infekcijas apjungia 23 Coxsacki virusų A infekcijas, 28 Echovirusų sukeltas ir 5 enterovirusų nepatikslintas infekcijas.
Dažniausiai visų šių virusų plitimas vyksta fekaliniu-oraliniu būdu, tačiau galimas virusų plitimas ir oro lašeliais per kvėpavimo takus. Enterovirusai yra atsparūs aplinkos veiksniams, jie ilgai išlieka gyvybingi kambario temperatūroje, išgyvena veikiami skrandžio rūgšties bei virškinimo fermentų. Inkubacinis laikotarpis trunka 3-10 dienų.
Infekcijos pasireiškimas
Ne polio enterovirusų sukeltų infekcijų skaičius kiekvienais metais gali būti labai didelis. Daugiau nei 90% infekcijos atvejų gali būti besimptomiai arba pasireiškiantys vien nespecifiniu karščiavimu. Enterovirusų sukeltų infekcijų klinikiniai požymiai gali būti labai polimorfiški, tačiau dažniausiai pasireiškia karščiavimu, virškinamojo trakto sutrikimais, virusinėms infekcijoms būdingais prodrominiais požymiais.
Labiausiai paplitusi enterovirusinės infekcijos forma – nespecifinis karščiavimas iki 38,5-40° C. Infekcijos požymių spektras gali būti labai įvairus (gerklės, galvos skausmai, bendras negalavimas, konjunktyvitas, vėmimas, viduriavimas), tačiau dažniausiai pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais ir virškinimo trakto sutrikimu. Panašius infekcijos požymius, trunkančius 3-7 dienas, sukelia visi enterovirusų potipiai.
Rizikos veiksniai ir profilaktika
Enterovirusinių infekcijų rizikos veiksniais yra prasta sanitarija, higienos įgūdžių stoka, blogos gyvenimo sąlygos. Didžiausią riziką turinti visuomenės dalis – vaikai iki 5 metų – neturi pakankamo imuninio atsako į infekcijas, neturi ir higienos įgūdžių.
Dažnas, kruopštus rankų plovimas padės išvengti perdavimo daugelio infekcinių ligų, įskaitant enterovirusų sukeltų infekcijų. Viruso plitimui apriboti rekomenduojama:
- laikytis asmeninės higienos ligos metu: čiaudint ir kosint būtina prisidengti burną ir nosį servetėle. Rankas plauti po kiekvieno sąlyčio su burnos ir nosies išskyromis, taip pat prieš gaminant maistą, prieš valgant;
- vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus paviršius.
Keliaudami į kitas šalis turėkite vaistų nuo viduriavimo ar vėmimo.
Parengta remiantis ULAC informacija. Daugiau patarimų www.viduriavimas.lt
