Mokslininkai nustatė, kad yra glaudus ryšys tarp to, kas yra burnoje, ir to, kas yra žarnyne. Jei mūsų žarnyne yra daug blogųjų bakterijų, jų daug bus ir burnoje, pastebi gydytojas.
„Žarnyne ir burnoje gyvenančios bakterijos išskiria lakiuosius sieros junginius. Šios bakterijos kaupiasi ant liežuvio paviršiaus, liežuvio nugarėlėje ir gerklėje, kur natūraliai dauginasi. Jos turi ten būti, nes padeda virškinti maistą suskaidydamos baltymus. Tam tikromis sąlygomis šios bakterijos ima labai greitai skaidyti baltymus“, – paaiškina A.Unikauskas.
Jo teigimu, bakterijos, skaidydamos burnoje esančius baltymus, liežuvio nugarėlėje ir gerklėje išlaisvina medžiagas – sieros junginius:
- vandenilio sulfidą (kvapas kaip supuvusio kiaušinio);
- metil-merkaptaną (kvapas kaip ilgai padėvėtų kojinių);
- putresciną (kvapas kaip pastovėjusių atliekų) ir kt.
Tam, kad blogas burnos kvapas nebevargintų, svarbu numatyti tikslią jo priežastį, pastebi A.Unikauskas ir išskiria keturias pagrindines priežasčių grupes.
1. Sinusitai (tai gali būti susiję su žarnyno bakterijomis). Sinusitą gali sukelti gram – neigiamos bakterijos, kurios kaupiasi visose ertmėse. Sinusitas gali prasidėti kaip virusinė infekcija. Po kelių dienų „ateina“ bakterijos. Jaučiamas spaudimas veide, blogas burnos kvapas.
2. Refliuksas (mažas skrandžio rūgštingumas ir spaudimas „į viršų“). Dar vadinamas rėmeniu, kai rūgštus skrandžio turinys dėl didelio žarnyno spaudimo iš skrandžio pakyla į stemplę. Rūgštinis sudirginimas sukelia blogą burnos kvapą, nes skrandžio rūgštys kartu su apvirškintais maisto likučiais sukyla jums į gerklę.
3. Skrandyje esanti Helycobacter pylori bakterija. Ši bakterija skrandyje sukelia infekciją. Ji sukelia skrandžio opas. Naujausi tyrimai rodo, kad pacientai, turintys H. pylori infekciją, turėjo padidėjusį methyl – mercaptano dujų kiekį. Šios dujos sukelia blogą burnos kvapą. Taip pat šie pacientai turėjo padidėjusią riziką sirgti dantenų ligomis, o tai irgi susiję su prastu burnos kvapu. Įdomu tai, kad H. pylori bakterijos testas yra vandenilio ir metano iškvepiamame ore matavimas. Tai įrodo, kad minėtos bakterijos tikrai lemia blogą kvapą.
4. SIBO (small intestinal bacteria overgrowth) – arba per didelis bakterijų augimas plonojoje žarnoje.
Žarnyne yra visos mums reikalingos bakterijos, kad būtų gaminami vitaminai ir hormonai, būtų daug energijos, virškinamos skaidulos, aktyvi peristaltika. Plonajame žarnyne mažiau bakterijų. Normos atveju storojoje žarnoje jų turi būti apie 10 tūkst. kartų daugiau, nei plonojoje.
SIBO atveju santykis mažėja. Tuomet plonojoje žarnoje bakterijų (dažniausiai blogųjų) perteklius sukelia daugybę bėdų, tokių kaip skausmingas pilvo pūtimas bei dujos. Kartu atsiranda ir blogas kvapas iš burnos. Ypač burnos kvapas blogėja, kai valgote daug cukraus turinčių produktų. Taip yra, nes mielės ir bakterijos maitinasi cukrumi bei perdirbtais angliavandeniais.
SIBO testas – taip pat yra kvėpavimo testas, patvirtinantis ligos sąsajas su blogu burnos kvapu.
Norintys kovoti su blogu kvapu ar jo išvengti, profesoriaus teigimu, turėtų padidinti suvartojamų probiotikų kiekį: „Gerųjų bakterijų pusiausvyros atstatymas žarnyne padės atstatyti gerą bakterijų balansą burnoje. Tai padaryti gali padėti fermentuoti produktai – kefyras, jogurtas, pasukos, rauginti kopūstai, rauginti agurkai.“
Taip pat gydytojas primena gerti pakankamai vandens – jo trūkumas padeda blogosioms bakterijoms įsigalėti žarnyne.
