Ligos naštos nenorėjau užkrauti šeimai
Taip vadinamas „lokalus“ prostatos vėžys man nustatytas sulaukus 43-jų. Rekomenduotas gydymas – radikali operacija. Patyriau šoką ir stresą, išgirdęs žodžius: „Jūsų navikas piktybinis, greičiausiai reikės operacijos“. Ilgai kalbėjausi su gydytoju. Dėkingas jam už tai. Esu iš tų žmonių, kurie stengiasi nuslėpti, kad jiems bloga, kad serga, kad vargina negalavimai. Esu nelinkęs rodyti savo išgyvenimų: guostis ir verkti, juolab artimiesiems – tai ne mano charakteriui. Tačiau įvairių klausimų ir minčių, susijusių su šia liga, ir ne visada džiaugsmingų, be abejo, kilo ir man. Laikyti savyje – nėra protinga. Ieškoti atsakymų internete – variantas. Tačiau gyvas žodis, betarpiškas bendravimas taip pat labai reikalingas. Man pasisekė, ligos pradžioje geriausiu informacijos šaltiniu tapo mano gydytojas. Mačiau, jutau, kad jis iš tiesų stengiasi padėti, kad daro tai ne atmestinai, o nuoširdžiai. Veikiausiai tai ir paskatino atvirauti, garsiai klausti apie viską – operacijos pasekmes, ar pavyks išsaugoti potenciją, kt. Gydytojas papasakojo, kad šiandien prostatos vėžys nėra mirties nuosprendis, kad I-II stadijos vėžys išgydomas. Svarbu, kad žmogus bendradarbiautų su gydytojais, rūpintųsi savimi, išnaudotų visas gydymo galimybes.
Operacija buvo paskirta gana greitai. Diagnozės nuo šeimos neslėpiau. Dėkingas ir šeimai – žmonai, dukrai, kurios palaikė, padrąsino, įkvėpė optimizmo.
Nustebau, kiek daug ligos atveju gali padaryti pats žmogus
Po operacijos jaučiausi blogai, buvo silpna, vargino ir skausmas, ir šlapimo nelaikymas. Apskritai savijauta buvo prasta, jaučiausi kaip sunkus ligonis, bijojau ilgam išeiti iš namų. Sužinojau apie sergančiųjų prostatos vėžiu draugiją, tapau jos nariu, pradėjau lankyti jų renginius, konferencijas. Pagrindinis mano tikslas buvo rasti būdų ir padaryti viską, kad liga nesugrįžtų. Todėl domėjausi, kokius alternatyvios medicinos būdus galiu išnaudoti šalia tradicinio gydymo. Bendraudamas su likimo draugais sužinojau, kad įvairiais augaliniais preparatais, arbatėlėmis ar užpilais bandė gydytis kone kiekvienas. Tačiau, pasitarę su juos gydančiu gydytoju, sužinojo ko iš tiesų negalima daryti, kaip nepasiklysti siūlomų pagalbinių priemonių gausoje.
Lankydamas draugijos seminarus sužinojau, kad vėžiu sergantiems ligoniams itin naudingi yra alkaloidai ir glikoproteinai, t.y. junginiai, kurie pasižymi išskirtine galimybe veikti pakitusį darinį, auglį. Skaičiau, kad vėžiu sergantiesiems dėl šių savybių itin naudingas augalas yra didžioji ugniažolė, kurios sudėtyje yra daugiau kaip 20 įvairių alkaloidų. Taip pat sužinojau, kad kartu su fitoterapeutu J.Ruolia, kuris jau daug metų dirba Nacionaliniame vėžio institute Lietuvoje, yra sukurtas preparatas su ugniažole. Domėjausi augaliniais preparatais ir sužinojau, kad ruošdami vaistažolių, pavyzdžiui, tokios vertingos kaip ugniažolė arbatėles, galime pasigaminti per stiprų nuovirą ar užpilą ir taip sau pakenkti bei apsinuodyti. Todėl, pasitaręs su gydytoju, pasirinkau vaistinėse parduodamas tabletes, kuriose yra saugus visų naudingųjų medžiagų ir ugniažolės kiekis. Preparato su ugniažole vartojau, kad atgaučiau jėgas, grįžtų apetitas, sumažėtų skausmai, kaip pasakė gydytojas – „Vartok, kad pagerėtų savijauta, imunitetas ir liga negrįžtų“. Kiekvienas žmogus onkologinę ligą išgyvena individualiai – tiek pati liga, tiek jos simptomai, tiek gydymo poveikiai būna skirtingi. Mane vargino bendras silpnumas, skausmas, nieko nenorėjau valgyti.
Palinkėjimas vyrams Pasaulinės kovos su prostatos vėžio dienos proga
Po ligos praėjo 6 metai. Dabar daug daugiau žinau apie ligą, todėl leidžiu sau patarti kitiems. Taigi, visų pirma, raginu visus 50-čius ir vyresnius vyrus dalyvauti ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programoje ir atlikti PSA testą. Taip pat raginu ir jaunesnius vyrus skirti dėmesio savo sveikatai, ypač tuos, kuriems vėžio rizika yra didesnė: ne užsimerkti, o tirtis ir aptikti ligą anksti. Taip pat pas gydytoją būtinai turėtų apsilankyti tie, kuriuos vargina tokie nepatogumai, kaip kad buvo man:
- padažnėjęs šlapinimasis,
- staiga atsirandantis noras šlapintis nedelsiant,
- susilpnėjusi šlapimo srovė,
- šlapinimasis naktį.
Žinau, kad būna rečiau pasitaikančių požymių. Tai kraujas šlapime, kraujas spermoje, erekcijos sutrikimas (impotencija), kaulų skausmas (ypač apatinės stuburo, klubų ar šonkaulių).
Patys turėtume laiku ateiti pas gydytoją, domėtis liga ir išnaudoti visas gydymo galimybes. Gydytojas – tik tarpininkas ir pagalbininkas mūsų sveikimo kelyje. Už savo sveikatą esame atsakingi mes patys. Todėl klauskite gydytojo, bendradarbiaukite, teiraukitės apie visas įmanomas gydymo galimybes, netradicines taip pat, klauskite net jeigu Jums atrodo, kad gydytojas užsiėmęs ir neturi Jums laiko. Žmogui duotas tik vienas šansas gyventi. Tad neatsisakykite to šanso taip lengvai. Pasitikėkite gydytoju, tikėkite savo jėgomis, o viltis pasveikti, tikėjimas, kad liga nesugrįš, – bus tas variklis, neleidžiantis Jums pasiduoti.
