Būtina pranešti darbdaviui
Kaip teigia advokatų kontoros „Triniti“ asocijuotoji partnerė Giedrė
Čiuladienė, susirgus būtina pasirūpinti ne tik sveikata, bet ir tinkamai apie būklę informuoti darbdavį bei kreiptis į medikus dėl laikinojo nedarbingumo suteikimo.
„Jei susirgote ir gydytojas išdavė jums elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, vadinamąjį biuletenį, apie tai būtinai turite informuoti darbdavį. Jei dirbate ne vienoje darbovietėje, apie nedarbingumą turite informuoti visus darbdavius, kiek tik turite“, - teigia G.Čiuladienė.
LR Darbo kodekse nurodoma, kad darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba ne daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.
„Labai svarbu tai, kad ambulatorinio gydymo metu (t.y. gydantis namuose) pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas, nebent gydytoją išsikvietėte į namus ir jis po iškvietimo negrįžo į savo nuolatinę darbo vietą. Todėl į medikus būtina kreiptis vos tik pajutus, jog negalite vykti į darbą – mat nedarbingumo pažymėjimo atgaline data gydytojas išrašyti negali (išskyrus asmenims, sergantiems psichikos ligomis), o už be svarbios priežasties praleistą darbo dieną gali grėsti ir atleidimas iš darbo“, - pataria teisininkė.
Kiek dienų galima sirgti
Pagal dabar galiojančią tvarką, nedarbingumo pažymėjimai ambulatoriškai gydomiems asmenims išduodami ir kiekvieną kartą tęsiami, išduodant naują nedarbingumo pažymėjimą, ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms. Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas tęsiasi, kiekvieną kartą išduodamas naujas elektroninis pažymėjimas.
„Tiesa, yra išimčių“, - priduria G.Čiuladienė. – Pavyzdžiui, „biuletenius“ ambulatoriškai gydomiems asmenims išduoti ir kiekvieną kartą tęsti, išduodant naują nedarbingumo pažymėjimą, ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų galima, kai diagnozuojamas stambiųjų kaulų lūžis, stambiųjų kaulų išnirimas, raiščių plyšimas, taip pat gydymuisi po operacijų, ūmaus miokardo infarkto, ūmaus smegenų insulto bei sergantiems tuberkulioze arba onkologinėmis ligomis“.
Jei negalite kreiptis į polikliniką
Ne visada susirgus ligoniai turi galimybę kreiptis į savo šeimos gydytoją – taip nutikti gali savaitgalį, kuomet dauguma poliklinikų nedirba, arba staiga pasijutus blogai vėlų vakarą ar naktį. Tokiu atveju svarbu žinoti, kad nedarbingumo pažymėjimą išrašyti gali ir budintis gydytojas kitoje gydymo įstaigoje. Pasak teisininkės G.Čiuladienės, jeigu asmuo į stacionarinio gydymo paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, pažymėjimą gydymuisi namuose jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms. Tuo atveju, kai trečia kalendorinė diena sutampa su poilsio ar švenčių diena – iki pirmos po jos einančios darbo dienos pagal kalendorių.
„Kai rentgenologiškai patvirtinamas kaulų lūžis ar stambiųjų kaulų sąnario išnirimas, taip pat kai nustatomas raiščių trūkimas ar plyšimas, budintis ortopedas traumatologas ar chirurgas pažymėjimą gali išduoti ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų. Suėjus šiam terminui, reikia kreiptis į savo gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją, kuris įvertins, ar asmuo jau gali grįžti į darbą, ar jam dar reikia tęsti gydymą“, - teigia teisininkė.
Kas gresia „simuliantams“
Ne paslaptis, jog pasitaiko situacijų, kai darbuotojai stengiasi ligas simuliuoti, nes nenori „deginti“ atostogų dienų arba stengiasi išvengti užklupusių atsakomybių darbe. „Tačiau toks elgesys – rimtas pažeidimas“, - įspėja G.Čiuladienė.
„Jei darbdaviui kyla įtarimas, kad asmuo piktnaudžiauja laikinuoju nedarbingumu, arba jei jis užfiksavo darbuotoją elgiantis taip, kaip neturėtų elgtis ligonis, darbdavys gali nustatyti pažeidimą, sudaręs komisiją. Darbdavys taip pat gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl pažeidimo nustatymo. Asmuo, dėl kurio nedarbingumo abejojama, gali būti paprašytas atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jo būklę įvertins Gydytojų konsultacinė komisija. Nustačius, kad asmuo yra darbingas, jam panaikinamas nedarbingumo pažymėjimas ir jis privalo grįžti į darbą“, - komentuoja teisininkė.
Svarbu ir tai, kad yra tam tikras sąrašas veiksmų, kuriuos draudžiama atlikti laikinai nedarbingu pripažintam darbuotojui. Pavyzdžiui, jei asmuo atvyksta pas gydytoją neblaivus, neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos procedūrų, dirba, mokosi ar keliauja, vartoja alkoholį arba narkotikus, jis gali būti pripažintas darbingu ir netekti laikinojo nedarbingumo pažymėjimo.
