Be ūminio dar gali būti ir lėtinis gastritas, abiejų simptomai yra tokie patys, tik lėtinio gastrito atveju mažiau išreikšti.
„Viena pacientė ilgą laiką jautė gerklės gale gumulą ir manė, kad to priežastis yra skydliaukės problemos, kol neatsidūrė ligoninėje su kraujuojančia žaizda skrandyje dėl ilgai negydyto lėtinio gastrito. Pastarojo simptomas gali būti ir nemalonus skonis bei kvapas burnoje. Kartumas burnoje gali atsirasti, jei gastritą sukelia nuolatos į skrandį iš žarnyno patenkantis tulžies rūgšties perteklius. Negydomas lėtinis gastritas yra pavojingas tuo, kad gali išsivystyti opaligė ar net skrandžio vėžys“, – išskirtiniu atveju dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Gastritas – simptomai ir priežastys
Lėtinis gastritas paprastai tęsiasi visą gyvenimą – paūmėjimai būna dažniausiai rudenį ir pavasarį, tačiau pavykus nors iš dalies pašalinti gastrito priežastis, jie gali varginti ir rečiau.
„Dažniausia lėtinio gastrito priežastis – ilgalaikis stresas. Greitas gyvenimo tempas, įtampa darbe, didelė konkurencija, neturėjimas laiko ne tik pailsėti, bet ir pavalgyti kokybiško maisto sukelia jauniems žmonėms dažnai atsikartojantį skrandžio rūgštingumo padidėjimą. Skrandžio rūgštis, nuolatos dirgindama skrandžio gleivinę, sukelia jos uždegimą, kuriam nuolatos kartojantis, jis po kelerių metų tampa lėtiniu ir nebeišgydomu“, – priežastis atskleidžia vaistininkė.
Dar viena dažna problema, anot K.Šnirpūnienės, yra nuolatinis nesteroidinių priešuždegiminių nuskausminamųjų vaistų vartojimas. Visi jie daugiau ar mažiau, nepaisant kokia forma yra vartojami, turi šalutinį poveikį skrandžiui: pradžioje pasireiškia nedidelis skrandžio skausmas, padidėjęs rūgštingumas, vėliau vystosi skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos: „gleivinės nubrozdinimai“ su nuolatiniu skausmu ir virškinimo sutrikimais, tarp kurių pilvo pūtimas, nevirškinimas ir vidurių užkietėjimas.
„Nuskausminamieji vaistai skiriami tik trumpam laikotarpiui, kol kamuoja ūmus skausmas. Jei gydytojas juos paskyrė ilgesniam laikotarpiui, būtina kartu gerti ir vaistus skrandžio gleivinės apsaugai, taip pat svarbu rasti ir pašalinti skausmo priežastį. Pilvo ir skrandžio skausmams malšinti skiriamas tik drotaverinas. Kiti bendri nuskausminamieji ne tik netinka, bet gali pakenkti“, – pabrėžia ji.
Lėtinį gastritą taip pat gali sukelti aspirinas kraujo krešumui mažinti, hormoniniai vaistai, varfarinas, priešvėžiniai vaistai.
Kaip gydyti skrandžio uždegimą?
Ūminį gastritą dažniausiai sukelia sunkiai virškinamas, per riebus, aštrus maistas, sugedęs ar netinkamai ruoštas maistas, alkoholis. Retesnės priežastys: chemoterapiniai vaistai, inkstų nepakankamumas, traumos, nudegimai, intoksikacijos. Paprastai liga praeina per 1–4 dienas, bet jei temperatūra nekrinta, savijauta negerėja, vemiama su krauju ar tuštinamasi juodomis išmatomis, būtina skubiai kreiptis į gydytojus.
„Gydymas ūmaus gastrito atveju yra simptominis: vaistai nuo pykinimo ir pilvo skausmo, jei padidėjęs rūgštingumas – vaistai rūgštingumui mažinti, jei žmogus vemia – specialus elektrolitų tirpalas ir dieta. Esant ūmiam gastritui pirmą dieną geriami tik skysčiai, vėliau tinka lengvos košės be riebalų, vandenyje virtų, trintų daržovių sultinys, džiūvėsiai, virta vištiena be odelės, liesa garuose virta žuvis. Valgyti reikia mažomis porcijomis, 5–6 kartus per dieną, palaipsniui kasdien didinant porcijas. Jei nėra apetito ar pavalgius jaučiamas pilnumas skrandyje, skiriami vaistai virškinimui gerinti arba maisto papildai su natūraliais virškinimo fermentais“, – vardija K.Šnirpūnienė.
Dėl skrandžio uždegimo virškinimo traktas visada būna jautrus, todėl ir maistą reiktų rinktis neriebų, neaštrų, nekonservuotą, nerūkytą, lengvai virškinamą, be to, tabakas bei alkoholis taip pat dirgina skrandžio gleivinę. Tinka ramunėlių, kmynų, pankolių, melisų, valerijono arbatų mišiniai. Skrandžio gleivinę saugo linų sėklų arbata: iš vakaro valgomas šaukštas linų sėklų užpilamas verdančio vandens stikline, o kitą dieną susidaręs tirštas skystis geriamas po trečdalį stiklinės pusvalandį prieš valgį.
Gastrito gydymas – ko nedaryti?
Vaistininkės teigimu, viena iš pacientų klaidų yra su skrandžio rūgštingumu kovoti pasitelkus sodą, mat jos išgėrus geriau pasijuntama tik trumpam, po to deginimo jausmas sugrįžta su dviguba jėga.
„Čiulpiami, kramtomi trumpo veikimo nereceptiniai vaistai puikiai tinka, kai ko nors netinkamo užvalgius sukyla rūgštis. Tačiau jei tokius vaistus vartoti tenka dažniau nei 3 kartus per savaitę, tai jau rodo, kad problema rimtesnė ir reiktų, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, rinktis ilgesnio veikimo vaistus nuo rūgštingumo“, – akcentuoja K.Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad kartais sergantieji lėtiniu gastritu paūmėjimo metu pradeda gerti vaistus, kurie buvo skirti ilgalaikiam rūgštingumo reguliavimui. Savijauta nepagerėja iš karto, nes tokių vaistų maksimalus veikimas prasideda tik po 2–3 parų. Be to, juos reikia vartoti mažiausiai 2 savaites, o kai kada ir iki kelių mėnesių. Per anksti nutraukus vartojimą, gastrito paūmėjimas iš karto atsinaujina.
„Vaistai rūgštingumui mažinti, keisdami skrandžio rūgštingumą, daro įtaką kitų vaistų įsisavinimui. Pavyzdžiui, omeprazolis stiprina kraujo krešumui skirtų vaistų veikimą, dėl ko gali per daug suskystėti kraujas. Todėl būtina su vaistininku pasikonsultuoti dėl vartojamų vaistų suderinamumo“, – rekomenduoja vaistininkė.