Šios moterys gimdų neturėjo nuo gimimo arba joms šis organas buvo pašalintas dėl gimdos kaklelio vėžio. Daugumai jų yra virš 30 metų. Moterys pačios sutiko dalyvauti pirmame tokio pobūdžio eksperimente, kuriuo siekiama nustatyti, ar donorės gimdą nešiojančios moterys gali sėkmingai išnešioti vaisių ir susilaukti savo kūdikio.
Tokių gyvybiškai svarbių organų kaip širdis, kepenys ir inkstai persodinimas atliekamas jau kelis dešimtmečius. Chirurgai vis dažniau imasi rankų, veido ir kitų kūno dalių, kurie gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę, persodinimų. Gimdos persodinimai – pirmieji turėtų būti laikini, tik leisiantys motinoms susilaukti vaikų – šią ribą pastūmėja dar toliau ir kelia naujų rūpesčių.
Anksčiau dvi gimdos persodinimo operacijos jau buvo atliktos Turkijoje ir Saudo Arabijoje, tačiau recipientės kūdikių nesusilaukė. Britanijos, Vengrijos, JAV ir kitų šalių mokslininkai taip pat jau planuoja atlikti panašias operacijas, tačiau Švedijos medikai kol kas šioje srityje yra pažangiausi.
„Tai naujo pobūdžio chirurgija, – sakė Dr. Matsas Brannstromas iš Geteborgo. – Neturime vadovėlių, iš kurių galėtumėme mokytis“.
Projektui vadovaujantis Dr.M.Brannstromas yra Geteborgo universiteto Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjas. Kitą mėnesį jis su kolegomis ves pirmą pasaulyje seminarą apie gimdos persodinimą ir netrukus turėtų paskelbti mokslinį straipsnį šia tema.
Pasak M.Brannstromo, visos devynios gimdos recipientės jaučiasi gerai. Daugeliui jų po šešių savaičių nuo persodinimo įvyko mėnesinės – vienas iš požymių, kad jų gimdos yra sveikos ir veikia gerai. Tik vienai moteriai po persodinimo buvo prasidėjusi gimdos infekcija, kitos sulaukė nestiprios atmetimo reakcijos, tačiau nė vienai iš pacienčių arba donorių intensyvios terapijos po operacijų neprireikė, pridūrė jis. Visos jos po kelių dienų išėjo iš ligoninės.
