Donorų kraujas yra naudojamas kraujo komponentams (eritrocitams, trombocitams, šviežiai užšaldytai plazmai, krioprecipitatui) gaminti, kurių ypač reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, po traumų sužeistiems ir įvairiomis kraujodaros sistemos ligomis sergantiems žmonėms.
Kol kas vienintelis pasaulyje kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Kiekvieną kartą davus kraujo, šis yra tiriamas, siekiant nustatyti, ar kraujo donoras neserga virusiniu hepatitu B, virusiniu hepatitu C, ŽIV, sifiliu.
Kasmet atsiranda naujų virusų
Prof. dr. R.Henschlerio teigimu, yra išrasta dar viena procedūra, galinti prisidėti, stiprinant perpilamo kraujo saugumą ir maksimaliai išplečianti fiksuojamų bei nukenksminamų infekcijų skaičių – patogenų (ligos sukėlėjų – red.) inaktyvacijos procedūra nukenksmina praktiškai visus svetimus donoro kraujyje esančius organizmus, nesvarbu, tai žinomas mikrobas, ar ne.
„Be virusinio hepatito B, virusinio hepatito C, ŽIV ir sifilio yra daug kitų kraujyje galinčių slypėti virusų ir infekcijų, kurių šiandien suskaičiuojama iki 77 ir šis skaičius nuolat auga. Kasmet atsiranda naujų užkratų, kaip pavyzdžiui, Zika virusas. Įprastiniais donorų kraujo tyrimais jų netestuojame, nes jie pasitaiko retai, arba šių virusų dar neatpažįstame.
„Tokiu atveju infekcija nėra aptinkama ir perpiltas kraujas gali sukelti rimtas pasekmes žmogui“, – aiškina dr. R.Henschleris.
Nauja procedūra leidžia kraują beveik sterilizuoti
INTERCEPT kraujo sistemų patogenų inaktyvacijos procedūrą, leidžiančią paruošti maksimaliai saugius kraujo komponentus, Šveicarijos Raudonasis kryžius naudoja visiems trombocitų komponentams ir vis daugiau plazmos apdoroti. Pasak prof. R.Henschlerio, donorų kraujo patogenų inaktyvacija ypač platų spektrą virusų, bakterijų, parazitų ir leukocitus padaro neveikliais, taip sumažindama riziką kraujo perpylimo metu pernešti infekciją.
Inaktyvacijos procedūra nukenksmina beveik visus svetimus donoro kraujyje esančius organizmus, nesvarbu, tai žinomas mikrobas, ar ne.
„Paprastai kalbant, ši procedūra sunaikina žinomus ir nežinomus virusus ir bakterijas, taip pat ir parazitus“, – aiškina prof. R.Henschleris. Kad ir koks retas virusas ar bakterija besislėptų donoro kraujyje, inaktyvacijos procedūra leistų ją įveikti.
Naudojantis šia procedūra, beveik 100 proc. pašalinama infekcijos perdavimo su krauju ar jo komponentais rizika recipientui (ligoniui, kuriam perpilamas donoro kraujas – red.).
INTERCEPT kraujo sistemų patogenų inaktyvacijos dėka, recipientas yra apsaugomas nuo tokių kraujyje glūdinčių patogenų, kaip Citomegalo, Epstein-Barro, Čikungunijos, Dengė, Zika viruso, maliarijos ir kitų krauju plintančių užkratų, kuriais kraujo donorai gali užsikrėsti svetimose šalyse, o grįžę namo ir jausdamiesi sveiki, perduoti su savo dovanotu krauju.
Plačiai naudojama JAV ir Europoje
„Šveicarijoje INTERCEPT patogenų inaktyvacijos procedūrą taikome 100 proc. trombocitų masių ir vis daugiau plazmos apdirbti. Ji mūsų šalyje įdiegta prieš 6-is metus. Tai – labai sėkminga praktika, kadangi per šį laikotarpį hemotransfuzijos (kraujo perpylimo – red.) metu nepasitaikė nė vieno užkrėtimo atvejo, įskaitant ir bakterines infekcijas. Prieš įdiegiant inaktyvacijos procedūrą, sunkia infekcija kraujo perpylimo metu užkrėstas vaikas mirė, todėl nacionaliniu mastu ieškojome sprendimo, kad tokie skaudūs įvykiai nebepasikartotų“, – teigia profesorius.
Šiuo metu kraujo patogenų inaktyvacijos procedūras naudoja daugelis JAV ir Europos kraujo centrų.
Šiuo metu kraujo patogenų inaktyvacijos procedūras naudoja daugelis JAV ir Europos kraujo centrų. Baltijos šalyse ši procedūra taip pat nėra naujovė: Estijoje ji tapo svaria kraujo saugumo užtikrinimo grandinės dalimi, o Latvijoje šiai procedūrai taip pat numatytas valstybės finansavimas.
Pasak prof. R.Henschlerio, net ir Vakarų Europos valstybėse vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl kraujo perpylimo metu perduotos infekcijos pacientas patiria komplikacijas, todėl labai svarbu pasinaudoti visomis mokslo teikiamomis galimybėmis ir sumažinti kraujo perpylimo metu patiriamas rizikas.
Prevencija – svarbiausias žingsnis į priekį
Kokia finansinė našta tenka šaliai, norinčiai įdiegti patogenų inaktyvacijos procedūrą? Prof. R.Henschlerio teigimu, sistemos įdiegimas turi savus kaštus, tačiau prevencija visuomet yra svarbiausias žingsnis į priekį, ypač tuomet, kai rizikos tam tikras lygis vis dėlto yra. Be to, įdiegus šią procedūrą, galima sumažinti šiandien atliekamų kraujo testavimų kaštus.
„Šveicarijoje mes galėjome nustoti testuoti Citomegalo virusą, kuris ypač pavojingas vėžiu sergantiems pacientams dėl jų nusilpusio imuniteto, taip pat, sustabdyti trombocitų švitinimą. Šiuo metu mūsų šalyje diskutuojama, ar kiti testai irgi gali būti sustabdyti, bet kol kas tai dar vyksta diskusijų lygmenyje“, – pasakoja prof. R.Henschleris.
Kraujo patogenų inaktyvacija reikalinga ir Lietuvai
Apie konferencijoje pristatytą kraują praktiškai sterilizuojančią procedūrą pakalbinome ir Nacionalinio kraujo centro, kuris rūpinasi, kad ligonius visoje Lietuvoje pasiektų taip reikalingas donorų kraujas, vadovę Joaną Bikulčienę.
Specialistės teigimu, kraujo komponentų patogenų inaktyvacija dar prieš keletą metų atrodė labai didelis mokslo pasiekimas, kuriuo dėl nemažų kaštų galėjo naudotis tik labai turtingos valstybės. „Šiandien mes jau kalbame apie šią procedūrą kaip apie būtinybę“, – teigia J.Bikulčienė.
„Patogenų inaktyvacijos nereikėtų vertinti kaip alternatyvos šiuo metu atliekamiems kraujo laboratoriniams serologiniams ir nukleino rūgščių tyrimams – tai papildoma kraujo komponentų saugumo užtikrinimo priemonė“, – pasakoja Nacionalinio kraujo centro vadovė.
Pasak jos, nors eritrocitų patogenų inaktyvacija kol kas yra dar bandymų etape, tačiau plazmai ir trombocitams ji sėkmingai atliekama beveik visoje ES. „Plazmos inaktyvacija gali būti iš dalies pakeista jos karantinavimu, t.y. saugojimu pusę metų laukiant sugrįžtančio donoro, ir tik tada išduota į gydymo įstaigas.
Net jeigu rizika užsikrėsti infekcija yra ir labai maža, rizikuoti nė vienas nenorime, ypač kai patys patenkame į ligoninę, kur mums dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra perpilamas kraujas.
Tuo tarpu tik penkias dienas galiojančių trombocitų atveju – tai neįmanoma. Be to, trombocitų patogenų inaktyvacija dar ir iki minimumo sumažina šių komponentų bakteriologinio užterštumo galimybę, taigi garantuoja geresnę transfuzijos kokybę.
Kraujo donorystės įstaigoms svarbu ir tai, kad inaktyvuotų trombocitų galiojimo terminas pailgėja iki 7-ių dienų. VšĮ Nacionalinis kraujo centras per metus paruošia tik apie 2000 sukauptų trombocitų dozių, manau, kad tokiam kiekiui šių komponentų inaktyvuoti valstybė rastų lėšų“, – sako Nacionalinio kraujo centro vadovė J.Bikulčienė.
„Net jeigu rizika užsikrėsti infekcija yra ir labai maža, rizikuoti nei vienas nenorime, ypač kai patys patenkame į ligoninę, kur mums dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra perpilamas kraujas. Todėl kiekviena papildoma prevencijos priemonė kraujo saugumo srityje yra labai svarbus medicinos žingsnis į priekį“, – įsitikinęs ir profesorius, Šveicarijos Raudono kryžiaus Graubiundeno kantono kraujo centro ir Ciuricho kraujo centro Medicinos padalinio vadovas R.Henschleris.
