Šį mėnesį, o ypač Krūtų sveikatos dieną įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. 2016 m. Krūtų sveikatos dienos šūkis – „Sveika gyvensena saugant krūtų sveikatą“.
Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių dažniausiai nustatoma krūtų liga yra krūties vėžys, kuris daugeliu atvejų diagnozuojamas vidutinio ir vyresnio amžiaus (50–70 metų) moterims. 2015 m. krūties vėžiu sergančių moterų skaičius Lietuvoje siekė 7,9/1000 gyventojų. Krūties vėžys – pagrindinė moterų onkologinė liga, nusinešanti net 15 proc. visų nuo onkologinių ligų mirusių moterų gyvybių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir moksliškai įrodytas ryšys tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Krūties vėžys – liga, kuri nepaiso nei mūsų amžiaus, nei gyvenimo įpročių
Nepakankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausias antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnys. PSO duomenimis, pasaulyje antsvoris, nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas kartu yra 19 proc. (88 000) mirčių per metus nuo krūties vėžio priežastis. Antsvorio turinčios (kūno masės indeksas (KMI) 25 ir daugiau) ir nutukusios (KMI 30 ir daugiau) moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu pomenopauziniu laikotarpiu, o moterų, kurių KMI 18,5–24,9, rizika susirgti krūties vėžiu žymiai mažesnė. Todėl siekiant efektyviai sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo sukeliamą krūties vėžio riziką, rekomenduojama kasdienė 30–60 minučių vidutinio sunkumo fizinė veikla.
Kitas žingsnis sveikos gyvensenos link yra sveikos mitybos principų laikymasis. Vienas pagrindinių sveikos mitybos principų – nuosaikumas. Jo esmė yra ta, kad net ir būtinos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Įvairumo principas teigia, jog reikia valgyti įvairų maistą, t. y. augalinius ir gyvūninius maisto produktus rekomenduojamomis porcijomis.
Mitybos subalansavimo principas nurodo, kad itin svarbu yra tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.
Norint kuo efektyviau gerinti krūtų sveikatos situaciją Lietuvoje, ne mažiau svarbu vykdyti ir antrinę krūtų vėžio profilaktiką. Juolab, yra žinoma, kad jei navikas aptinkamas ankstyvoje stadijoje, t. y. tada, kai jis dar neapčiuopiamas, nesukelia jokių simptomų, apie 90 proc. moterų išgydomos. Todėl, siekiant aptikti krūties piktybinius navikus dar iki kliniškai jiems pasireiškiant, t. y. ankstyvoje stadijoje, Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma moterų mamografinės patikros programa, kurios uždavinys – kas 2 metus tikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris ir aptikus vėžio požymių siųsti gydytis.
Pagal programą moterims tirti naudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas. Šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus turėtų kviesti (paštu, el. paštu, telefonu ar kitu būdu) 50–69 metų moteris atlikti šį tyrimą, išduoti joms siuntimą atlikti mamografiją. Jei moteris sveika, tyrimas kartojamas po 2 metų. Visas programos išlaidas apmoka valstybė. Jei mamogramose aptinkama krūties vėžio požymių, šeimos gydytojas nedelsdamas siunčia moterį gydytis.
Krūtų savityra taip pat yra vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą, t. y. reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis ir tai daryti visą gyvenimą. To ją gali išmokyti šeimos gydytojas, terapeutas arba ginekologas.
Vyresnės moterys po menopauzės krūtų savityrą gali atlikti bet kurią mėnesio dieną. Nuo 40 metų amžiaus kiekviena moteris, nors ir neturi jokių nusiskundimų, privalo rūpintis, kad jos krūtis apžiūrėtų šeimos gydytojas ar ginekologas, reikalui esant, paskirtų tyrimus ar onkologijos srities specialisto konsultaciją.
Visai atvejais kilus klausimams ar įtarimams dėl savo krūtų sveikatos, būtina apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju ar ginekologu.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Irma Bukotienė
