Liga užklupo netikėtai
„Pirmąkart išgirdau šį pavadinimą. Tad nieko keista, kad nė neįsivaizdavau, kas manęs laukia“, – prisimena mergina.
O laukė dar ne viena nemaloni staigmena. Gyveni įprastą kasdienį gyvenimą, atrodo, esi sveikas, tik vieną dieną šast ir tampi visiškai neįgalus, praktiškai bejėgis. Laimė, paūmėjimai merginai praeidavo nepalikdami labai didelių šalutinių požymių.
Po pirmų akibrokštų supratusi, kokia baisi ir klastinga ši liga, Jurgita teigia reguliariai ir tvarkingai vartojanti vaistus. Vis dėlto ne visuomet pavyksta išvengti paūmėjimų – staiga dingsta jėgos arba sutrinka eisena, judesių koordinacija. O paskui vėl kaip nieko nebūtų buvę.
Vis dėlto mergina džiaugiasi, kad jos liga, matyt, nelabai pikta, nes serga jau 15 metų ir didelių negalavimų nėra, gali normaliai gyventi, dirbti.
Liga visam gyvenimui
Išsėtinė sklerozė išsivysto, kai imunitetas ima pulti savo nervų sistemą ir pažeidžia nervą gaubiantį mielino apvalkalą. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos klinikos gydytoja dr. Nataša Giedraitienė sako, kad ligos simptomai pasireiškia priklausomai nuo to, kokioje vietoje tas pažeidimas yra.
„Žodis „išsėtinė“ ir parodo, kad gali būti pažeista bet kuri centrinės nervų sistemos vieta. Todėl liga pasireiškia labai įvairiai – nuo regos sutrikimų arba visiško apakimo iki raumenų paralyžiaus. Taip pat gali sutrikti jutimai, pusiausvyra, dubens organų funkcija. Simptomai yra ne tik įvairūs, bet ir kiekvienam pacientui skirtingi“, – sako gydytoja.
Išsėtinė sklerozė yra jaunų žmonių liga – dažniausiai ja suserga 20–40 metų žmonės. Kartais suserga net vaikai ar vyresni kaip 60 metų asmenys.
Gydytoja teigia, kad Lietuvoje ne visiems sergantiesiems nustatyta liga, tačiau ligonių galėtų būti apie 3–4 tūkst.
Trečdaliui pacientų liga prasideda nuo to, kad sutrinka rega.
Nežinoma, dėl ko imunitetas ima pulti savo organizmą, tad ir saugotis nežinia ko. Taigi jokio ligos profilaktikos nėra. Trečdaliui pacientų liga prasideda nuo to, kad sutrinka rega, tai gali būti trumpalaikis (nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantis) apakimas, dažniausiai viena akimi, vėliau rega atsigauna. Dar trečdaliui gali atsirasti įvairūs tirpimai – rankų, kojų, liemens, veido srityje. Taip pat gali suparalyžiuoti arba svaigti galva.
Specialistė pabrėžia, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti gydytis, nes tuomet galima išvengti sunkių padarinių.
Gydyti kuo anksčiau
„Jeigu liga pradedama gydyti anksti ir tinkamai, žmogus gyvena tiek pat, kiek būtų gyvenęs nesirgdamas šia liga. Tačiau labai svarbu, kad išsėtinė sklerozė sukeltų kuo mažiau negalios“, – sako N.Giedraitienė.
Apie 85 proc. ligonių serga vadinamąja recidyvuojančia remituojančia išsėtine skleroze. Tai reiškia, kad liga pasireiškia pasikartojančiais paūmėjimais. Po paūmėjimo ateina ramybės periodas.
Gydytojos teigimu, labai svarbu tokiems žmonėms kuo anksčiau skirti imunomoduliuojamąjį gydymą, kad paūmėjimai nesikartotų, kad nebūtų naujų, aktyvių židinių galvos smegenų magnetiniame rezonanse. Šitaip iš naujo nepažeidžiama nervų sistema ir žmogus nepraranda kokio nors gebėjimo.
Pasak N.Giedraitienės, tokiems žmonėms visų pirma skiriamas vadinamasis pirmosios eilės gydymas – leidžiami po oda arba geriamieji vaistai. Jei šie vaistai nepadeda, tuomet skiriamas antrosios eilės gydymas – agresyvesnė ir efektyvesnė terapija, tačiau, deja, turinti šiek tiek daugiau šalutinių poveikių. Jeigu pavyksta pasiekti, kad nebebūtų paūmėjimų ir naujų aktyvių ligos židinių, neprogresuoja negalia, tuomet laikoma, kad liga stabilizuota.
Jeigu liga pradedama gydyti anksti ir tinkamai, žmogus gyvena tiek pat, kiek būtų gyvenęs nesirgdamas šia liga.
„Atkurti pažeistų vietų, deja, neįmanoma, – sako gydytoja. – Bet jei išvengiame paūmėjimų, vėliau imuninė sistema taip stipriai nebeardo mielino sluoksnio ir nepažeidžia nervų, o nervų sistema mielino sluoksnį po truputį atkuria.“
Užmiršta gydytis
N.Giedraitienė sako, kad sergantys išsėtine skleroze žmonės turi gydytis visą gyvenimą, nepaisant to, yra paūmėjimų ar ne.
„Kartais būna, kad žmonės pasijunta gerai, ypač ligos pradžioje, jie mano, kad yra sveiki, todėl nesupranta, kodėl turėtų visą laiką vartoti vaistus, ir taip ligą užleidžia. Labai svarbu vaistus vartoti reguliariai ir tvarkingai. Tik taip galima išvengti naujų nervų pažeidimų. Mielino nykimą reikia sustabdyti kuo anksčiau, nes kai nervų sistema sugriūna, padėti būna sunku“, – aiškina gydytoja.
Šiuo metu išsėtine skleroze sergantiems asmenims skiriamos geriamosios tabletės, leidžiami po oda vaistai arba infuzijos, kurios lašinamos kas vieną arba šešis mėnesius.
Šiuo metu vaistai leidžiami išsėtinės sklerozės centruose, kadangi vaisto lašinimas užtrunka. Todėl labai laukiama naujų vaistų išsėtinei sklerozei gydyti, kurių privalumas ir tas, kad juos suleidus ligonį stebėti reikės daug trumpiau.
Pacientams nebereikės važiuoti per visą Lietuvą iki išsėtinės sklerozės centro, jie galės vaistus susileisti arčiausiai namų esančioje gydymo įstaigoje arba net namuose. Jei po injekcijų pacientai nepatirs nepageidaujamų poveikių, vėliau, suleidus vaistus, jie visai nebebus stebimi. Tai ne tik patogu ligoniui, bet ir taupomi gydymo įstaigų resursai, mat pacientas gydymo įstaigoje užtrunka trumpai, nereikia infuzinės lovos, personalo priežiūros ir t. t.
Anksčiau iš mokslininkų tikėjomės efektyvių vaistų, dabar laukiame saugesnio gydymo ir patogesnio vartojimo.
„Gydymas ilgalaikis, nes pacientai serga visą gyvenimą. Todėl labai svarbu ne tik gydymo efektyvumas, bet ir patogumas“, – teigia neurologė.
Gydytoja sako, kad dabar, nepaisant karantino, pacientai konsultuojami kaip suplanuota ir laiku skiriamas gydymas. Problema tik ta, kad kartais reikia nuspręsti: gal visų pirma ligonį reikia paskiepyti nuo Covid-19 infekcijos, o paskui skirti gydymą, mat tai yra imuninės sistemos liga. Svarbiausia, kad pacientai suprastų, jog turi laiku ir tvarkingai vartoti vaistus.
„Anksčiau iš mokslininkų tikėjomės efektyvių vaistų, dabar turime tokių, kuriais galime efektyviai valdyti ligą, tad laukiame saugesnio gydymo ir patogesnio vartojimo, kad pacientams būtų patraukliau“, – sako gydytoja.
