„Daugiau nei pusei respondentų (52%) tiek sveika mityba, tiek sportas yra „tamsus miškas“, – teigia fitneso trenerė Inga Žuolytė. „Tačiau iš tiesų sveikas maistas gali būti nebrangus, greitai ir lengvai paruošiamas, o be to ir itin skanus.“
Pasak specialistės, sveikas maistas be reikalo laikomas brangiu, nesuprantamu ir neskaniu. Dėl šios priežasties daugelis atsisako sveikos mitybos idėjos, tačiau trenerė teigia, kad yra keletas paprastų metodų, kurie padės pradėti ir nenusivilti šia idėja.
Prioritetas patiems gamintam maistui
1 patarimas: norint nepasiduodi, reikia gaminti skaniai. Apie sveiką mitybą yra du populiarūs mitai: pirmasis mitas sako, kad sveika mityba, tai čija sėklos, goji uogos ir kiti brangūs bei egzotiški maisto produktai, o antrasis teigia, kad tai virti grikiai ir vištienos krūtinėlė be prieskonių.
„Jei paprasti žmonės nežino, kaip pasiekti pirmą variantą, tada po antrojo – kiekvienas normalus žmogus norės suvalgyti mėsainį jau trečią šios dietos dieną“, – sako I.Žuolytė. Tačiau svarbiausias dalykas, kurį jums reikia padaryti, kad galėtumėte laikytis sveikos mitybos, tai gaminti skaniai ir paprastai.
Pavyzdžiui ji siūlo kepti vištienos krūtinėlę folijoje kartu su prieskoniais, virti vandenyje su daržovėmis, o tada viską patiekti su graikiškomis salotomis. „Paprasta, greita, skanu ir pigu. Teigiamas rezultatas – garantuotas“, – priduria fitneso trenerė.
2 patarimas: viską gaminkite patys. „Pusgaminiai mums palengvina gyvenimą, tačiau jie neatitinka sveikos mitybos sampratos, bet yra gudriai paslėpti kaip naudingi ir sportiški produktai“, – teigia I.Žuolytė. – Net toks naudingas produktas kaip varškė su razinomis, nupirktas parduotuvėje ir gamintas namuose – tai du visiškai skirtingi dalykai.“
Netgi kavinėje pirkti grikiai gali būti blogas pasirinkimas, jeigu juose pridėta neaiškios kilmės aliejaus.
Anot jos, parduotuvėje nupirkta varškės masė su razinomis nėra sveikas, o gaminta namuose – sveika ir naudinga. Taip yra dėl to, kad gamindami namuose mes galime kontroliuoti grietinės, cukraus ir razinų kiekį, riebalų kiekį grietinėje ir išvengti priedų, kurių yra daugybėje pusgaminių.
Be to, tokių pavyzdžių daugybė: namie virti vištienos kotletai yra puikūs pietūs, tačiau parduotuvėje nupirktos prekės – bloga idėja, nes jose bus daug nereikalingos druskos, riebalų ir priedų. Netgi kavinėje pirkti grikiai gali būti blogas pasirinkimas, jeigu juose pridėta neaiškios kilmės aliejaus.
Galima valgyti ir prieš miegą, tiesa, nedaug
3 patarimas: tarp valgių ne ilgesnės nei 5 valandų pertraukos. Per dieną reikia valgyti 3-5 kartus, o jei jūs būnate alkani ilgiau nei 8 valandas, dėl streso organizmas pradeda aktyviai kaupti maistą ir, atitinkamai, pradedama storėti. Be to, jei ilgai nevalgysite, nuo alkio pradėsite nekontroliuoti suvalgomo maisto kiekio ir taip kaupsite nereikalingus riebalus.
Labai žalingas mitas, kad po 18-tos valandos mes turime nebevalgyti. Rekomenduojama nevalgyti likus 2-3 valandas iki miego, kad neapkrauti skrandžio ir miegas būtų kokybiškas, tačiau, iš tiesų – galima pavalgyti likus vos valandai iki miego, bet maistas turėtų būti lengvas ir neapsunkinantis.
Rekomenduojama nevalgyti likus 2-3 valandas iki miego, kad neapkrauti skrandžio ir miegas būtų kokybiškas, tačiau, iš tiesų – galima pavalgyti likus vos valandai iki miego, bet maistas turėtų būti lengvas ir neapsunkinantis.
4 patarimas: galite valgyti prieš miegą, bet labai nedaug. Neretai šiandien sunku laikytis nustatyto valgiaraščio. Jei vakare turite svarbų renginį, ketinate ilgai mokytis, turite paskaitas universitete, užtruksite eismo spūstyje ar iškilo kitos problemos, trukdančios valgyti laiku, asmuo susiduria su pasirinkimu – valgyti prieš miegą ar nevalgyti iki ryto, nors paskutinį kartą jis valgė, pavyzdžiui, 17-tą valandą.
„Tada geriau pavalgyti ir vakare. Tačiau svarbu nepersivalgyti: ruginė duona su sūriu ar stiklinė kefyro arba 50 g varškės valandą prieš miegą bus daug naudingesni organizmui nei badas, dėl kurio kitą dieną kūnas aktyviai užsiims atsargų kaupimu iš visų valgomų maisto produktų“, – aiškina I.Žuolytė.
5 patarimas: daržovių sezoniškumas nėra toks svarbus – mes visada turėtume jų valgyti daug. Transportuojant vaisius ir daržoves jų naudingos savybės yra šiek tiek prarandamos, visų pirma dėl pasikeitusios oro temperatūros, nors šie pokyčiai ir yra minimalūs. „Todėl vietiniai produktai, žinoma, yra labiau praturtinti vitaminais, tačiau realiai nėra svarbu, ar suvalgysite pusę žieminio obuolio, ar vieną sezoninį. Žiemą geriau valgyti nesezoninius obuolius ir neatsisakyti vitaminų, nes jei laikysitės sezoniškumo, tada žiemos metu nevalgysite daržovių ir vaisių“, – pataria fitneso trenerė.
I.Žuolytės teigimu, sezoniškumas buvo aktualus tol, kol nebuvo aktyviai importuojami produktai. Žinoma, tais laikais, kai žiemą buvo neįmanoma gauti daržovių ir vaisių, vasarą reikėdavo kuo aktyviau įsisavinti vitaminus ir kaupti juos žiemai, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje toks požiūris neteisingas.
Dabar ir žiemos sezono metu įmanoma ir netgi būtina valgyti parduotuvėse esančius vaisius ir daržoves, kadangi nelabai turime kito pasirinkimo, nebent baiminatės, kad jie yra importuoti, todėl gali būti ne tik netinkami, bet gal net ir kenksmingi, tačiau , tokiu atveju, reikėtų rasti patikimų tiekėjų ar kitų alternatyvų, tačiau daržovių neatsisakyti.