„Prisimenate, kiek tekdavo vargti plaunant riebaluotus indus be jokio ploviklio? O dabar tiesiog užlašinai, ir indai žvilga. Viso miestelio indai nuo vieno lašo... Esame įpratę gyventi patogiai, tačiau už tai tenka mokėti. Tik ne visi susimąsto, kad mokame sveikata“, – pastebi gydytojas ir siūlo prisiminti posakį, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.
Jis pasakoja skaitęs apie skandalą Jungtinėse Valstijose, kuris kilo dėl gerai žinomo šampūno. Kompaniją užplūdo skundai dėl to, kad žmonėms ėmė smarkiai slinkti plaukai, bet gamintojas skundus tiesiog nuslėpė ir toliau prekiavo savo šampūnu.
„Slenkantys plaukai, tik viena iš pasekmių. Kasdien naudojama buitinė chemija gali būti chroniško kosulio, alergijos ar net astmos priežastis. Priemonės su aktyviais cheminiais elementais veikia nervinę sistemą. Per ilgesnį laiką gali pažeisti imunitetą, paskatinti net onkologines ligas, ar sukelti nevaisingumo problemas“, – vardija profesorius.
Jis įspėja, kad priemonės saugios teigiama remiantis trumpalaikiais tyrimais, tad ateityje gresiančios pasekmės lieka neaiškios.
Buitinė chemija gali sukelti lėtinį kosulį, alergiją ir astmą. „Jei atkreiptumėte dėmesį į šių priemonių etiketes, pamatytumėte, kad į jų sudėtį įeina tokių grėsmingų medžiagų kaip formaldehidas, chloras“, – dėmesį atkreipia daktaras.
Formaldehidas – tai efektyviai dezinfekuojanti bei konservuojanti, bet sveikatai pavojinga medžiaga, kurios jos yra visur: plaukų lakuose, skalbimo priemonėse. Taip pat ir priemonėse, kurias mes įkvepiame, tepame ant odos ir panašiai.
Buitinė chemija, gydytojo teigimu, sukurta taip, kad „veiktų”, o efektą duoda ne kas kita, kaip cheminiai elementai, tiesa, atlikę savo funkciją, jie niekur neišnyksta. „Vadinasi, nieko keisto, kai apsirengus švariais rūbais jaučiate nemalonią odos reakciją. Juk audinyje yra likę agresyvių priemonės likučių. Skalbimo priemonė iš audinio visiškai pasišalina tik po 20 skalbimų“, – sako A.Unikauskas.
Jis išskiria ir dar vieną chemikalų grupę – oro gaiviklius: „95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos: benzolas, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos. Oro gaivikliai gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžines ligas, apsigimimus, alergiją.“
Anot gydytojo, kuo kokia nors cheminė priemonė yra veiksmingesnė, tuo labiau reikėtų sunerimti – tokios priemonės sudėtyje – agresyvesnės medžiagos. Tokias priemones reikėtų naudoti tik mūvint gumines pirštines.
„Mano bendraamžiai tikrai gerai prisimena, kad anksčiau plaunant galvą nei putų būdavo, nei stiprių aromatų, nieko. O dabar kvapas svaigina, susidaro putų šalmas. Putos susidaro būtent dėl cheminių medžiagų. Iš čia ir slenkantys plaukai, pleiskanos, galvos odos problemos“, – sako profesorius, pastebintis, kad ir kūno prausiklių konsistencija tokia maloni dėl sudėtyje esančių cheminių medžiagų, neduodančių jokios naudos.
A.Unikauskas nesiūlo grįžti į tuos laikus, kai namų ruoša kėlė daugybę nepatogumų, tačiau pataria buitinę chemiją naudoti saikingai ir pasirinkus mažiausiai kenksmingą priemonę. Jo teigimu saugios priemonės yra tos, kuriose:
– yra ne daugiau kaip 5 proc. anijoninių PAM (paviršiaus aktyviųjų medžiagų);
– nėra fostafų;
– nėra chloro junginių.
Taip pat jis pataria rinktis ekologiškas ir bekvapes priemones.
Be to, jo teigimu, saugios priemonės, kurių turime daugelis – ūkiškas muilas, valgomoji soda, actas, druska, vandenilio peroksidas, citrina. „Dar turime ir sodą bei actą. Tai irgi buvo nepamainomos priemonės, kai reikėdavo spindinčios švaros. Soda yra gana saugi, abrazyvinė, turi šiek tiek muilo savybių, tad puikiai pravers šveičiant. Nepamirškite, kad patogiai gyventi yra gerai, tačiau sveikai gyventi dar geriau“, – sako A.Unikauskas.
Parengė Eimantė Juršėnaitė.
