Tyrimai, kuriuos atliko SAM sudaryta darbo grupė nuo praeitų metų rugsėjo iki šių metų liepos, parodė, kad visi kraujo komponentai kokybiniais parametrais viršijo Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus reikalavimus.
Europos Sąjungos direktyvoje 2002/98/EB nustatyta, kad donorų kraujas turi būti privalomai tiriamas tik dėl infekcinių žymenų, atliekant serologinius tyrimus: antikūnus dėl ŽIV, antikūnus dėl hepatito C, hepatito B antigeną.
Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, siekdamas užtikrinti kraujo komponentų saugumą ir apsaugoti pacientus nuo infekcijų plitimo perpilant kraujo produktus, nuo 2009 m. papildė privalomų donorų kraujo tyrimų sąrašą šiuolaikiškais ir efektyviais virusų ŽIV-I, hepatito B ir hepatito C nukleino rūgščių tyrimais (kaupinyje arba individualiame mėginyje).
Pasak sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio, tokia galiojanti tvarka užtikrina ankstyvą išaiškinamumą ir leidžia išvengti nelaimingų atsitikimų.
„Kiekviena kraujo donorystės įstaiga turi teisę pasirinkti, kokiu būdu atlikti nukleino rugščių tyrimą tyrimą – kaupinyje ar individualiai, – sako A. Klišonis.
Todėl man nesuprantama kodėl kai kurie kraujo centrai kelia individualių mėginių klausimą – juk niekas jiems nedraudžia tirti individualių mėginių. Tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kad tiek kaupinyje atliekamas, tiek individualus mėginys yra pakankamai tikslus ir jautrus ir visa eilė ES šalių, tokių kaip Prancūzija, Vokietija, atlieka tyrimus būtent kaupiniuose. Vokietijoje kaupiniuose atliekami net iki 96 mėginių tyrimai. Lietuvoje – iki 8“.
Pasak viceministro A. Klišonio, geriausias saugios kraujo donorystės užtikrinimas yra neatlygintina, savanoriška, donorystė.
2005–2010 m. Nacionaliniame kraujo centre nukleininių rūgščių metodu buvo nustatyta 165 donorai, sirgę hepatitu. Iš jų 95 proc. (157 abs. sk.) buvo mokami donorai. Įgyvendinanat Neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programą, pasiekta 30 proc. neatlygintinų tonacijų, planuojama imtis dar aktyvesnių neatlygintinos donorystės plėtojimo priemonių. Pasaulio sveikatos organizacija numato, kad iki 2020 m. visose šalyse kraujo komponentai turėtų būti ruošiami tik iš saugiausių – neatlygintinų, pastovių donorų kraujo.
Nuo 2011 m. spalio mėn. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija organizavo kraujo komponentų patikrą 30 asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visose kraujo donorystės įstaigose dėl hemoglobino kiekio nustatymo. Patikrinimai parodė, kad visuose kraujo vienetuose hemoglobino kiekis gerokai viršija Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus hemoglobino kiekus ir yra kokybiškas.
SAM atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vėl pradėti eskaluoti raginimai dėl neva nesaugaus kraujo keisti jo patikros sistemą, neturi nieko bendro su kraujo preparatų saugumu ir galimai yra finansuojami permainomis suinteresuotų verslo grupių.
„Dėl tokio angažuoto Sveikatos apsaugos ministerijos spaudimo kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas, prašydamas spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes darant įtaką SAM, kad būtų perkamos kitokios nei dabar esančios kraujo patikros technologijos, būtų pabranginti kraujo preparatai ir ženkliai padidėtų privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos.
Tuo tarpu atitinkamoms verslo įmonėms būtų užtikrintas nuolatinis garantuotas pelnas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sąskaita“, – teigia Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.
