Su tuo nekart susidūrė vilnietė Loreta, kuri pasidalino savo istorija. O bendrą situaciją apie sveikatos duomenis renkančius draudikus nagrinėja advokato padėjėja Brigida Bacienė, kuri teigia girdėjusi, kad kartais asmenys nesikreipia į draudikus dėl sveikatos išlaidų padengimo, nes nenori, kad tokie asmeniški jų duomenys būtų atskleisti.
Kvito nepakakdavo – reikalaudavo įrodymų
Loreta, anksčiau dirbusi vienoje įmonėje, ten gavo ir sveikatos draudimą. Tik labai greitai paaiškėjo, kad tam, jog tokį draudimą teikianti įmonė padengtų 50 proc. išlaidų (kaip buvo numatyta konkrečiame sveikatos draudimo pakete) apsilankius pas specialistus ar atlikus tyrimus, reikėdavo pateikti daug to reikalingumą pagrindžiančių įrodymų.
„Kvito, kad mokėjai už paslaugą ar tyrimą atitinkamoje sveikatos įstaigoje, tikrai nepakakdavo. Priešingu atveju draudimo bendrovė nepadengdavo tų išlaidų, ir tekdavo jiems rašyti, o jie savo ruožtu reikalaudavo įrodymų. Darydavau ekrano nuotraukas iš „eSveikatos“ su įrodymais, kad tuo laiku kreipiausi į atitinkamą specialistą, kokios buvo mano diagnozės ir nusiskundimai, dėl kurių man buvo reikalingas koks nors tyrimas, ir kad tai – ne profilaktika. O, jei tekdavo kreiptis pas sveikatos specialistą, dar ir siųsdavau bendrovei šeimos gydytojos siuntimus, diagnozes bei gydytojos aprašytus mano nusiskundimus“, – patirtimi dalijasi Loreta.
